Apie vyną

Ilgai Sicilijos vynas buvo laikomas senovišku: perdaug rūgščiu, perdaug aitriu, perdaug šiurkščiu, perdaug sunkiu – taigi paprastu. Užtat jis buvo pigus. Šiauresnių šalių vyndariai pirko jį dideliais kiekiais, kad tą tirštą, sunkų vyną panaudotų savo vyno gerinimui. Sicilijos vyndariui buvo svarbu padaryti kuo daugiau to pigaus vyno, kad pragyventi.

Antroje XX amžiaus pusėje Italijos vyndarystėje prasidėjusios permainos neapėjo Sicilijos. Pirmasis jas pradėjo pradėjo grafas Liucijus Tasca d’Almerita, 1973 m. padaręs vyną Rosso del Conte. Dabar Sicilijoje daug geros kokybės vynų. Keli vyndariai yra tikri perfekcionistai. Mano draugas Fabio Sireci – vienas iš jų.

Iš senelio ir tėvo jis paveldėjo ūkį „Feudo Montoni“ Camarato provincijoje šiauriau Agridžento, galima sakyti, Sicilijos viduryje. Aplankiau jį pavasarį, kai žiema dar stengėsi užsibūti.

„Feudo Montoni“ vynuogynai

Prie jūros buvo šilčiau, bet Camarato kalvose pūtė šaltas vėjas. Vienoje iš perėjų gulėjo šviežias sniegas. Vis dėlto žolė žaliavo, kažkas bandė žydėti, kalvose ganėsi avys.

Vienos kalvos viršūnėje, 700 metrų virš jūros lygio, stovi senoviniai gelsvai rusvi pastatai. Tai Feudo Montoni, o aplinkui jo valdos, gerai matomos nuo kalvos. Fabio priklauso 73 hektarai žemės. Dirvožemis – molis ir smėlis. Ne visa žemė atiduota vynuogynams. Fabio augina daug grūdinių kultūrų. Kad gerinti žemę ir kad gauti pajamų. Vynuogynai ir vyno darymas neduoda tiek pajamų, bet atima daugiau širdies.

Šaltas vėjas ir lietus veja mus į vidų, į baglio. Baglio – tai tipiškas senovinis sicilietiškas ūkis, dvarelis. Jo visi statiniai sujungti į keturkampį pastatą su dideliu keturkampiu vidiniu kiemu ir įvažiavimo vartais. Atrodo kaip nedidelė pilis. Fabio didžiuojasi, kad jo baglio įkurtas XV amžiuje, 1464 m. Šios žemės nuo senovės buvo normanų karalių ir didikų valdos, vėliau bažnyčios kunigaikščių. Fabio senelis Don Rosario nupirko ūkį iš Katanijos kardinolo.

Jeigu ūkį valdė didikai, pasauliečiai ir dvasiškiai, aišku, kad nuo senovės čia buvo daromas vynas. Išlikęs dokumentas, kuriame popiežiaus agronomas Andrea Bacci 1595 m. vertino Feudo Montoni vyną taip: “…labai stiprus raudonas vynas, malonaus aromato ir skonio, tinkamas ilgam laikymui”.

Vynuogės, iš kurių buvo daromas tas vynas, yra išlikę. Ne tie patys vynmedžiai, aišku, bet ta pati veislė. Tai garsioji sicilietiška veislė Nero d’Avola. Iš jos Fabio daro raudoną vyną. Nero d’Avola auginama daug kur Sicilijoje, tačiau tai nereiškia, kad visi vynmedžiai vienodi. Veislėje yra skirtingų klonų. Garsiausias Italijos enologas Giacomo Tachis sako, kad Fabio klonai skirtingi nuo kitų. Tad jau vien dėl to jo vynas skiriasi nuo kitų, padarytų iš Nero d’Avola. Tačiau tai tik viena priežastis, ne pagrindinė. O pagrindinė tai, kad Fabio perfekcionistas, nes nori daryti tik puikų vyną. Kad pasiektų šį tikslą, jis remiasi savo filosofija, principais ir naudoja daug priemonių.