„Chianti“ – ir prabangus, ir paprastas

PaskelbÄ—: Algirdas | March 3rd, 2013

Prieš kokius penkiolika met?, kai Lietuvoje tik prad?jo rastis vyn? iš viso pasaulio, viename Vilniaus restorane paprašiau pasi?lyti gero raudono vyno. Jaunas padav?jas tuoj pasi?l? šanti. Kadangi tokio vyno nežinojau, tai paprašiau parodyti j? vyno s?raše. Padav?jas parod? chianti. Jis tiesiog nežinojo, kad to vyno pavadinim? reikia tarti „kjanti“. Maniau, kad šiandien Lietuvoje taip nebeatsitikt?, bet… v?l atsitiko.

O juk chianti – nuo seno pla?iausiai žinomas. Kod?l? D?l keli? priežas?i?. Pirmiausia, kad gaminamas didžiausioje teritorijoje, lyginant su kitais garsiais itališkais vynais, tad jo padaroma daugiausiai. Jo daroma visokio skonio, tad skirtas platiems visuomen?s sluoksniams. Jis nebuvo labai brangus, tikriau, jo kaina visokia, tad v?l daug vartotoj?. O pla?iajame pasaulyje jo vard? labiausiai išgarsino ital? emigrantai.

Chianti Classico rajono širdis Castello di Brolio

Šitas vynas gim? centrin?je Italijoje, etrusk? žem?je, kalvose tarp dabartini? Florencijos ir Sienos miest?. Vasaros ?ia karštos, ilgos, sausos, o žiemos švelnios. Toskanos dirvožemis n?ra derlingas, maišytas iš žvyro, kalkakmenio ir molio, užtat tinkama vynuogynams.Vynuogynai paprastai auga kalv? šlaituose ir net sl?niuose: baltos vynuog?s – iki 700 metr? aukš?io virš j?ros lygio, raudonos – iki 550 metr?. Kalv? virš?n?mis b?ga kiparis? ir pinij? linijos – gražus ir mielas peizažas. Užtat šiais laikais turtingi pensininkai iš Anglijos, Vokietijos ir kitur perka ?ia namus, vynuogynus ir ?sikuria visam likusiam gyvenimui.

Pirmas chianti vyno pamin?jimas rastas 1398 m. parašytame Florencijos pirklio Datini laiške. Trys miesteliai: Radda, Gaiole ir Castellina buvo sudar? Chianti lyg?. O naujesn? istorij? prad?jo baronas Betino Ricasoli XIX a. Savo pilyje Castello di Brolio nuo 1840 m. jis eksperimentavo, nor?damas sukurti geresn? vyn?. B?damas labai atkaklus ir apdovanotas intuicija, tur?damas jaunos, k? tik suvienytos Italijos valdymo patirt?, baronas ne tik teik? pirmenyb? kokybei, o ne kiekybei, bet ir suprato, koki? reikšm? valstybei turi atnaujinta vynuogininkyst? ir vyno pramon? bei galimyb? konkuruoti su Pranc?zijos vynais. Tikslas buvo sukurti dviej? stili? vyn?: tok?, kuris geras jaunas ir tinkantis kasdien, ir tok?, kuris ger?ja brandinamas ir laikomas, vadinasi, dviej? stili?. Savo vyno pavyzdžius jis siunt? tirti draugui mokslininkui Cesare Studiati.. Jie abu siek? ne tik sukurti puik? vyn?, bet ir parodyti Italijos vyndariams pavyzd?, kaip modernizuoti vyndaryst? ir paversti j? ekonomiškai naudinga ?kio šaka.

Štai eilut?s iš jo žymiojo laiško profesoriui Cesare Studiati:

„Iš Sangioveto vynas gauna svarbiausia buketo komponent? ir ger? kokyb?; Canaiolo suteikia švelnumo, nieko nesumažindamas, o Malvasia, kurios galima nenaudoti vynams, skirtiems ilgam laikymui, šiek tiek sumažina pirm?j? dviej? savybes, suteikdama lengvumo, kad vynas tikt? kasdieniniam vartojimui.“

Baronas parinko vynuogi? veisles ir j? proporcijas: 70% Sangiovese (Sangioveto), 15% Canaiolo, 15% Malvasia, kurias sumaišius, padaromas modernus chianti. ?domu, kad prie dviej? raudon?j? veisli? pritaikyta baltoji Malvasia.Tas laiškas, parašytas 1872 m., iš tikr?j? receptas, tapo modernaus chianti gamybos pradžia.

Freska Brolio pilyje

Freska Brolio pilyje

Šita rekomendacija tapo standartu daugiau negu 100 met?, buvo ?teisinta ?statyme, o Betino Ricasoli vadinamas chianti t?vu. Jis past?m?jo Italijos vyndaryst?s vystym?si. Ta?iau valstyb? skyr? tam per mažai d?mesio ir kontrol?s. XX a. Italijos vynininkyst? vis labiau atsiliko, vyn? dar pardavin?jo statin?mis, kai kaimynin?se šalyse jis jau buvo pilstomas ? butelius. Daugiausiai vyno dar? kooperatyvai, kuriems svarbu buvo kad tik parduoti. Chianti vyno gamyba buvo orientuota ? kasdieninio stalo vyno lyg?, tinkam? pla?iausiems vartotoj? sluoksniams. Kad b?t? lengvesnis, prad?ta ?maišyti dar vien? balt? veisl? – Trebbiano. Barono Ricasoli id?ja apie du chianti stilius – paprast? ir geresn? brandint? vyn? – buvo apleista. 1963 m. Pranc?zijos pavyzdžiu italai ?sived? vyno kilm?s kontrol?s sistem? D.O.C., kad pagerinti kokyb?. Ta?iau ?statymas leido užauginti labai didel? derli?, kas prastino kokyb?. Didelis derlius – maža uog? koncentracija, skystos sultys, skystas, dažnai perdaug r?gštus vynas.

Italijoje maž?jant vyno vartojimui vyndariai palinko ? eksport?. Kad užsiimt? rink?, pardavin?jo pigiai, tod?l dar? paprast? vyn?. Chianti buvo parduodamas fiasco – dideliuose buteliuose, apipintuose šiaudais. Lentynose vynas buvo iš tolo matomas, atpaž?stamas, bet vertinamas vis blogiau.

Laimei, tuo metu atsirado gamintoj?, kurie ypatingai susir?pino vyno kokybe. „Incisa della Rocchetta“  ir „Antinori“ prad?jo daryti vyn? ne pagal ?statymo numatytas taisykles, o panaudodami ir pranc?ziškas veisles. Markizas Nicola Incisa della Rocchetta 1968 m. suk?r? Sassicaia, o markizas Piero Antinoris 1970 m. suk?r? Tignanello. Jie atsisak? kupaž? su baltosiomis veisl?mis, ir suk?r? naujus vynus su pranc?ziškomis veisl?mis. Naujieji aukštos kokyb?s vynai buvo praminti „supertoskanie?iais“. Valdžia reagavo ? t? dviprasmišk? situacij?, naujiesiems vynams ?vesdama nauj? I.G.T kategorij? ir duodama daugiau laisv?s vyndariams.

Barono Ricasoli palikuonis trisdešimt antrasis Brolio baronas Francesco

Trisdešimt antrasis Brolio baronas Francesco Ricasoli

Ricasoli taip pat dalyvauja šitame jud?jime už kokyb?. Jis daug investavo ? senosios pilies restauravim?. Castello di Brolio – viena iš gražiausi? Italijos pili?, Ricasoli šeimai priklausanti nuo 1141 m. Ne kart? perstatin?ta, šiuo metu ji yra neogotikinio stiliaus. Tai seniausia Italijoje vienai šeimai priklausanti vyno ?mon?. 240 hektar? vynuogyn? supa pil?. Naujov?s vynuogynuose, moderni technologija ir ?ranga pakeit? vyn?. Ricasoli vynai susigr?žino sen?j? šlov?.

Istorin? chianti gimtin? – tarp Florencijos ir Sienos vadinama Chianti Classico teritorija. Joje vyno tikrum? saugo vyndari? konsorciumas, o jo simbolis yra juodas gaidys – Galo Nero. Šiuo simboliu pažymimas kiekvienas vyno butelis.

Be šio svarbiausiojo rajono, šiandien chiantidaromas dar septyniuose. Tod?l

Galo Nero

Galo Nero

Chianti Classico gamintojai griežtai atsiriboja nuo kit? rajon?, kur šio vyno gamybos tradicija ne tokia sena. Ta?iau negalima sakyti, kad kituose rajonuose vynas b?tinai prastesnis. Rinkoje didel? chianti vyn? ?vairov?: yra ir labai aukštos kokyb?s brangi?, ir paprast? kasdienini? pigi?.Visi jie ital? geriami tik su maistu; tada jie skanesni ir paskanina valgius.

Temos