Apie vyn?

Gražiojoje Toskanoje gražiausias rajonas – Montalcino. Visas rajonas telpa ant vienos 564 metr? aukš?io kalvos, kurios virš?n?je stovi mažas to paties pavadinimo miestelis, matomas iš visur aplinkui. Nuo 2004 m. jis yra UNESCO pasaulinio paveldo s?raše. Jis yra 40 kilometr? ? pietus nuo Sienos. Tas gražusis rajonas visada buvo toli nuo prekybos keli?, tod?l jo gyventojai užsi?m? beveik vien tik vyno ir alyv? aliejaus gamyba. Taip gyveno etruskai, tuo užsiima ir dabartiniai gyventojai. Miestelyje kiekvienoje gatvel?je, ant kiekvieno kampo pilna gero vyno ir aliejaus.

Montal?ino miestelis

Montalcino vynas nuo sen? laik? buvo laikomas geru. XVII amžiuje L. Alberti užraš?, kad Montalcino žinomas d?l gero vyno. XVIII amžiuje ?. Tompsonas pasteb?jo, kad Montalcino mažai žinomas, nebent tik d?l puikaus vyno.

XIX amžiaus antroje pus?je kai kurie vietiniai vyndariai atsisak? tradicinio Toskanoje ?vairi? veisli? maišymo vyne ir paband?, koks vynas išeis iš vienos veisl?s. Taip gim? tas vynas, kuris mažam Montalcino miesteliui atneš? dabartin? pasaulin? šlov?. Vaistininkas Clemente Santi 1865 m padar? „rinktin? raudon? vyn? (brunello)“ iš vienos veisl?s, kuris parodoje buvo išskirtas ir apdovanotas. Jo an?kas Ferruccio Biondi-Santi 1888 m. padar? iš vienos, tos pa?ios veisl?s ir pirmas dav? vynui š? vard?: Brunello di Montalcino. Biondi-Santi šeima nustat? Brunello di Montalcino standart? kaip piln?, sodr? ir ilgaamž? vyn?, kuris brandinamas ilgai. Daug met?, net iki II-ojo pasaulinio karo pabaigos, ši šeima buvo vienintelis to vyno gamintojas prekybai. Padarydavo apie 200 hektolitr? (26 500 buteli?) per metus. Kas gal?jo žinoti apie vyn?, kurio dar? taip mažai? Tik saujel? žinov? m?gavosi juo. Vynas buvo laikomas re?iausiu ir tod?l labai brangus. Tik nuo 1970 m. gamintoj? prad?jo daug?ti, užtat spar?iai. Galimyb? gerai uždirbti viliojo investuotojus.

Brunello vynas taip vadinasi pagal vynuogi? veisl?s pavadinim?. O veisl? malonybiškai vadinama „rudžiuku“ d?l to, kad sirpstan?ios uogos ?gauna rud? atspalv?, kuris matosi ir vyne. Iš tikr?j? tai yra populiarioji Sangiovese veisl?, o Brunello – tik vietinis jos pavadinimas. Kompromisinis susitarimas yra toks, kad Brunello yra vienas iš Sangiovese klon?, Sangiovese grosso.

1980 metais, kai Italijoje buvo nutarta ?vesti išskirtin? kilm?s kategorij? Denominazione di Origine Controllata e Garantita, pirmasis iš vis? šalies vyn? šiai kategorijai priskirtas buvo b?tent Brunello. Šis vynas greitai tapo populiariausiu iš didži?j? Italijos vyn? pasaulyje, o jo paklausa – didžiausia, nors kaina aukšta.

Montalcino rajono plotas – tik 24 000 ha. Rajon? riboja Ombrone, Asso ir Orcia up?s. Tarp mišk? yra vynuogynai, alyvmedži? girait?s, jav? laukai.

Dirvožemis kalv? pap?d?se ir aukštesniuose šlaituose skiriasi. Pap?d?je jis s?našinis, purus su ?siterpusiu moliu, kuris saugo dr?gm?, o aukš?iau uolieninis, iš kalkakmenio, skal?no ir galestro (mergelio).

Klimatas Viduržemio j?ros, sausas. Žiem? 400 metr? aukštyje ir aukš?iau kartais b?na sniego. Pavasar? ir v?lai ruden? pakankamai palyja. Dažni v?jai apsaugo nuo r?k? ir šaln?, o aukš?iausias vietov?s kalnas Monte Amiata ( 1740 m) apsaugo nuo li??i? ir krušos.

Montalcino vynuogyn? plotas tik 3 500 ha. Kadangi vynuogynai auga nuo 120 iki 650 m. virš j?ros lygio, tai klimatas juose skirtingas. Bet apskritai jis pakankamai švelnus ir šiltesnis negu kiek šiauresniame Chianti regione.

Didžioji vynuogyn? dalis – 2 610 ha – skirta Sangiovese, iš kurios gyvena šis rajonas. Steb?tina, kad ta pati veisl? toje pa?ioje Toskanoje duoda tokius skirtingus vynus: lengv? Chianti ir galing? sunk? Brunello. Vietiniai vyndariai ?sitikin?, kad viskas priklauso ne tiek nuo veisl?s, kiek nuo klimato ir dirvožemio. B?tent tie dalykai duoda Brunello toki? j?g? ir charakter?, koncentracij?, tamsesn? spalv?. Sakoma, kad pirmiausia tai duoda šiltas ir sausas klimatas su šaltomis naktimis. Pasteb?ta, kad vynuogynai ? pietvakarius nuo miestelio duoda sud?tingiausi? vyn?, ? pietry?ius – tvir?iausi?. O vynuogynai ? šiaur?s rytus – elegantiškiausi?, aromatingiausi?. Didieji gamintojai turi vynuogynus ir ten ir ten. Maišydami vynus iš atskir? viet?, jie kuria vyn? su visomis geriausiomis savyb?mis.

Vyn? daro virš 200 gamintoj?. Dar yra ?moni?, kurios tik augina ir parduoda vynuoges.

Gamybos taisykl?s griežtos. Iš hektaro galima padaryti ne daugiau kaip 52 hektolitrus vyno (apie 7 000 but.) Brunello di Montalcino kasmet padaroma apie 7–7,5 milijono buteli?. Išlaikymo ?žuolin?je statin?je minimumas – 2 metai, o butelyje – 4 m?nesiai. Realizuoti galima tik penktais metais po padarymo. Geriausiais derliaus metais daromas Brunello di Montalcino Riserva. Jis laikomas ilgiau (butelyje – minimum 6 m?nesius), o realizuojamas tik šeštais metais. Bet ir tokio amžiaus vyn? neverta skub?ti gerti. Geriau j? pasid?ti atei?iai, leidžiant jam pabaigti susiderinti, harmonizuotis. D?l galingos strukt?ros ir k?no jis yra ilgo amžiaus. Gero derliaus vynas tinkamomis s?lygomis laikomas 20 – 30 met?; tada jis atsiskleidžia visame savo puikume.

Daugiausiai gamintoj? brandinimui naudoja tradicines didžiules Slavonijos ?žuolo statines botte. Bet naudojamos ir pranc?ziško ?žuolo barrique.

Charakteringos „Brunello“ savyb?s yra ne tik sodri tekst?ra, svarus, pilnas k?nas, bet ir vyšni?, gervuogi?, šokolado, odos, žibuokli? aromatai ir skoniai.