Apie vyną

Gražiojoje Toskanoje gražiausias rajonas – Montalcino. Visas rajonas telpa ant vienos 564 metrų aukščio kalvos, kurios viršūnėje stovi mažas to paties pavadinimo miestelis, matomas iš visur aplinkui. Nuo 2004 m. jis yra UNESCO pasaulinio paveldo sąraše. Jis yra 40 kilometrų į pietus nuo Sienos. Tas gražusis rajonas visada buvo toli nuo prekybos kelių, todėl jo gyventojai užsiėmė beveik vien tik vyno ir alyvų aliejaus gamyba. Taip gyveno etruskai, tuo užsiima ir dabartiniai gyventojai. Miestelyje kiekvienoje gatvelėje, ant kiekvieno kampo pilna gero vyno ir aliejaus.

Montalčino miestelis

Montalcino vynas nuo senų laikų buvo laikomas geru. XVII amžiuje L. Alberti užrašė, kad Montalcino žinomas dėl gero vyno. XVIII amžiuje Č. Tompsonas pastebėjo, kad Montalcino mažai žinomas, nebent tik dėl puikaus vyno.

XIX amžiaus antroje pusėje kai kurie vietiniai vyndariai atsisakė tradicinio Toskanoje įvairių veislių maišymo vyne ir pabandė, koks vynas išeis iš vienos veislės. Taip gimė tas vynas, kuris mažam Montalcino miesteliui atnešė dabartinę pasaulinę šlovę. Vaistininkas Clemente Santi 1865 m padarė „rinktinį raudoną vyną (brunello)“ iš vienos veislės, kuris parodoje buvo išskirtas ir apdovanotas. Jo anūkas Ferruccio Biondi-Santi 1888 m. padarė iš vienos, tos pačios veislės ir pirmas davė vynui šį vardą: Brunello di Montalcino. Biondi-Santi šeima nustatė Brunello di Montalcino standartą kaip pilną, sodrų ir ilgaamžį vyną, kuris brandinamas ilgai. Daug metų, net iki II-ojo pasaulinio karo pabaigos, ši šeima buvo vienintelis to vyno gamintojas prekybai. Padarydavo apie 200 hektolitrų (26 500 butelių) per metus. Kas galėjo žinoti apie vyną, kurio darė taip mažai? Tik saujelė žinovų mėgavosi juo. Vynas buvo laikomas rečiausiu ir todėl labai brangus. Tik nuo 1970 m. gamintojų pradėjo daugėti, užtat sparčiai. Galimybė gerai uždirbti viliojo investuotojus.

Brunello vynas taip vadinasi pagal vynuogių veislės pavadinimą. O veislė malonybiškai vadinama „rudžiuku“ dėl to, kad sirpstančios uogos įgauna rudą atspalvį, kuris matosi ir vyne. Iš tikrųjų tai yra populiarioji Sangiovese veislė, o Brunello – tik vietinis jos pavadinimas. Kompromisinis susitarimas yra toks, kad Brunello yra vienas iš Sangiovese klonų, Sangiovese grosso.

1980 metais, kai Italijoje buvo nutarta įvesti išskirtinę kilmės kategoriją Denominazione di Origine Controllata e Garantita, pirmasis iš visų šalies vynų šiai kategorijai priskirtas buvo būtent Brunello. Šis vynas greitai tapo populiariausiu iš didžiųjų Italijos vynų pasaulyje, o jo paklausa – didžiausia, nors kaina aukšta.

Montalcino rajono plotas – tik 24 000 ha. Rajoną riboja Ombrone, Asso ir Orcia upės. Tarp miškų yra vynuogynai, alyvmedžių giraitės, javų laukai.

Dirvožemis kalvų papėdėse ir aukštesniuose šlaituose skiriasi. Papėdėje jis sąnašinis, purus su įsiterpusiu moliu, kuris saugo drėgmę, o aukščiau uolieninis, iš kalkakmenio, skalūno ir galestro (mergelio).

Klimatas Viduržemio jūros, sausas. Žiemą 400 metrų aukštyje ir aukščiau kartais būna sniego. Pavasarį ir vėlai rudenį pakankamai palyja. Dažni vėjai apsaugo nuo rūkų ir šalnų, o aukščiausias vietovės kalnas Monte Amiata ( 1740 m) apsaugo nuo liūčių ir krušos.

Montalcino vynuogynų plotas tik 3 500 ha. Kadangi vynuogynai auga nuo 120 iki 650 m. virš jūros lygio, tai klimatas juose skirtingas. Bet apskritai jis pakankamai švelnus ir šiltesnis negu kiek šiauresniame Chianti regione.

Didžioji vynuogynų dalis – 2 610 ha – skirta Sangiovese, iš kurios gyvena šis rajonas. Stebėtina, kad ta pati veislė toje pačioje Toskanoje duoda tokius skirtingus vynus: lengvą Chianti ir galingą sunkų Brunello. Vietiniai vyndariai įsitikinę, kad viskas priklauso ne tiek nuo veislės, kiek nuo klimato ir dirvožemio. Būtent tie dalykai duoda Brunello tokią jėgą ir charakterį, koncentraciją, tamsesnę spalvą. Sakoma, kad pirmiausia tai duoda šiltas ir sausas klimatas su šaltomis naktimis. Pastebėta, kad vynuogynai į pietvakarius nuo miestelio duoda sudėtingiausią vyną, į pietryčius – tvirčiausią. O vynuogynai į šiaurės rytus – elegantiškiausią, aromatingiausią. Didieji gamintojai turi vynuogynus ir ten ir ten. Maišydami vynus iš atskirų vietų, jie kuria vyną su visomis geriausiomis savybėmis.

Vyną daro virš 200 gamintojų. Dar yra įmonių, kurios tik augina ir parduoda vynuoges.

Montalcino ženklas

Gamybos taisyklės griežtos. Iš hektaro galima padaryti ne daugiau kaip 52 hektolitrus vyno (apie 7 000 but.) Brunello di Montalcino kasmet padaroma apie 7–7,5 milijono butelių. Išlaikymo ąžuolinėje statinėje minimumas – 2 metai, o butelyje – 4 mėnesiai. Realizuoti galima tik penktais metais po padarymo. Geriausiais derliaus metais daromas Brunello di Montalcino Riserva. Jis laikomas ilgiau (butelyje – minimum 6 mėnesius), o realizuojamas tik šeštais metais. Bet ir tokio amžiaus vyną neverta skubėti gerti. Geriau jį pasidėti ateičiai, leidžiant jam pabaigti susiderinti, harmonizuotis. Dėl galingos struktūros ir kūno jis yra ilgo amžiaus. Gero derliaus vynas tinkamomis sąlygomis laikomas 20 – 30 metų; tada jis atsiskleidžia visame savo puikume.

Daugiausiai gamintojų brandinimui naudoja tradicines didžiules Slavonijos ąžuolo statines botte. Bet naudojamos ir prancūziško ąžuolo barrique.

Charakteringos „Brunello“ savybės yra ne tik sodri tekstūra, svarus, pilnas kūnas, bet ir vyšnių, gervuogių, šokolado, odos, žibuoklių aromatai ir skoniai.