Apie vyn?

Mendoza – svarbiausias Argentinos vyno regionas, labiausiai atspindintis visos šalies vyndaryst?s istorij?. Vynuoges ? Mendoz? atgabeno XVI amžiuje iš ?il?s. XVI a. pabaigoje vyndaryst? išplito. Augino „Criolla“ veisl?, kuri? ir dabar augina vynui ir valgomosioms vynuog?ms. XVIII a. vyn? jau vež? parduoti ? Buenos Aires.

XIX amžiuje imigrantai iš Europos italai ir ispanai pad?jo pagrindus pramoninei vyndarystei. Jie atsivež? iš savo šali? vynuogi? veisles ir modernesn? technologij?, o And? priekalnes ir sl?nius vertino kaip labai tinkam? viet? vyndarystei. O imigrantai iš Pranc?zijos atsivež? ne tik ?g?džius, enologijos žinias, bet ir prekybos patyrim?. Kadangi turtingieji nor?jo tik pranc?ziško vyno, tai vynuogynuose buvo užveistos pranc?ziškos veisl?s. Pirmoje žem?s ?kio mokykloje 1860 m. pasodinti pirmieji Malbec veisl?s vynmedžiai. Imigrantai, atvyk? iš vyno šali?, tradiciškai vartojo daug vyno, tad jo reik?jo daug ir pristatyti kuo toliau ir kuo grei?iau. Geležinkelis, nutiestas iš Buenos Aires ? Mendoz?, ir imigrant? poreikis vynui l?m? vyndaryst?s suklest?jim? šiame regione.

Pagrindinis pramon?s tikslas buvo padaryti kuo daugiau vyno. Siekta didelio derliaus, bet ne jo kokyb?s. Vynuoges rinkosi ne geriausi? veisli?, bet derlingiausi?, kad ir prast? veisli?. Vynuog?s skintos persirp?. Daug vyno buvo oksiduoto. Bet tai tenkino nereiklius vartotojus. Nors mintys apie aukštesn? kokyb?s lyg? kilo jau po I-jo pasaulinio karo, tokia b?kl? t?s?si iki XX a. devintojo dešimtme?io. Tai l?m? didelis vyno vartojimas. 1981 m. vienam šalies gyventojui teko 75 litrai vyno per metus. Vis? pagamint? vyn? išgerdavo šalyje. Nebuvo reikalo eksportuoti, nereik?jo ir aukštesn?s kokyb?s. Bet vartojimas netik?tai labai greitai smuko iki 27 litr? vienam gyventojui. Kad vyno pramon? išgyvent?, eksportuoti tapo tiesiog b?tina. Ta b?tinyb? ir privert? r?pintis kokybe. Daug nedideli? šeimynini? vynini? neišlaik?, bankrutavo. O kokyb? prad?jo kilti užsienio investitori? d?ka. Didieji tarptautiniai koncernai ir vyno ?mon?s, ypa? iš Pranc?zijos, supirko daug vynuogyn? ir žemi?, pastat? ?mones. Nuo 1990 m. prasid?jo nesustojantis augimas. Nuo 1995 m. Valle de Uco rajonas tapo labiausiai patrauklus Argentinoje, tod?l vynini? daug?ja nepaprastai greitai. Investicijos pasipyl? kaip lietus. 70% ?moni? šiame rajone priklauso užsienie?iams.

„O. Fournier“ vynin?s Valle de Uco rajone bendras vaizdas

Mendoza yra centrin?je šalies vyndaryst?s zonoje Cuyo srityje 500 – 1500 metr? aukštyje virš j?ros lygio. Teritorija iš ryt? ? vakarus tolygiai kyla iki And? priekalni?. Klimatas žemyninis, pusiau dykumos, temperat?ra 14 – 25º C , saul?ta virš 300 dien?, oras sausas ir grynas, vasar? lietaus mažai, žiem? sausa, tod?l vynmedži? nepuola ligos.Bet jeigu neb?t? dr?kinama, tai b?t? dykuma. Dr?kinimui naudojamas švarus upi? ir kaln? upeli? vanduo iš Anduose tirpstan?io sniego; taip pat gr?žini? vanduo; naudojami kanalai ir moderni lašelin? sistema.

Vyndaryst? išpl?tota trijose oaz?se: šiaurin?je tarp Mendoza ir Tunuyan upi?, centrin?je su Valle de Uco, pietin?je prie Diamante ir Atuel upi?. Bet vynuogynai n?ra vientisi, o labai išsiskirst?, kiekvienas su savo aukš?iu ir dirvožemiu. Tai suteikia vyndariams galimyb? ir atsakomyb? patiems visk? spr?sti ir rinktis.

Šiaurin? oaz? 600 – 700 m. aukštyje virš j?ros lygio su švelniu nuolydžiu ? rytus. Dirvožemis gilus, ? rytus nuo And? vis labiau sm?l?tas, o artyn prie And? akmenuotas. Prie Lujan de Cuyo kalkinis. Taip pat yra s?našini? dirvožemi? su žvyru. Šil?iausia temperat?ra 25ºC, šal?iausia +7ºC.

Centrin? oaz? 650 – 1060 m aukštyje. Dirvožemio viršutinis sluoksnis plonas iš sm?lio, kalki? ar molio, podirvis akmeningas.Daug kalcio, bet mažai organini? medžiag?. Šil?iausia temperat?ra 24ºC, šal?iausia +6ºC. Dr?kina Tunuyan up?. Rytin?je dalyje lygumoje auginama ir daug valgom? vynuogi?.

Centrin?s oaz?s dalis Valle de Uco yra 900 – 1300 metr? aukštyje. Tai aukš?iausia teritorija. Dirvožemis akmenuotas su sm?liu paviršiuje. Kuo aukš?iau vynuogynas, tuo daugiau akmen? dirvos paviršiuje. Temperat?ra šal?iausia – jos vidurkis 14ºC. Žiem? gali b?ti labai šalta.

Tai visiškai nauja teritorija. Tiesa, pirmieji vynuogynai užveisti 1920 m., bet rajonas buvo laikomas netinkamu iki 1995 m. Vanduo dr?kinimui ?mamas iš Tunuyan ir Las Tunas upi? bei iš gili? gr?žini?.

Pietin? oaz? (San Rafael) atskirta nuo Valle de Uco 100 km. dykumos. Pakilusi 450 – 800 metr? virš j?ros lygio. Dirvožemis s?našinis kalkinis. Podirvis akmenuotas. Temperat?ra 15 – 20º C.

Mendozos regione 158 900 hektar? vynuogyn?. Tai 75% visos Argentinos vynuogyn?.

Šiaurin?je oaz?je vyndaryst? seniausia, ?ia 116 000 ha. vynuogyn?, naujajame Valle de Uco rajone 14 500 ha. Šiuose rajonuose labiausiai r?pinamasi parinkti geriausi? vietov?s ir vynuogi? veisl?s derin?. Pietin?s oaz?s, kurioje yra 22 000 ha. vynuogyn?, investicij? lavina beveik nepaliet?. Pus?je vynuogyn? tebeauga senovini? veisli? vynmedžiai Criolla, Moscatel Rosado, Cereza, Pedro Gimenez.

Pagrindin?s veisl?s: Chardonnay, Sauvignon Blanc, Riesling, Chenin Blanc, Tocai Friulano, Semillon, Torrontes, Viognier, Ugni Blanc, Moscatel, Pedro Gimenez, Cereza, Bonarda, Malbec, Criolla, Cabernet Sauvignon, Pinot Noir, Merlot, Syrah, Barbera, Tempranillo.

„O. Fournier“ vyno r?sys

Garsiausia, nors ir neužimanti didžiausio ploto vynuogynuose yra Malbec veisl?. Pranc?zijoje nuvertinta d?l neatsparumo ligoms, Mendozoje Malbec rado idealias s?lygas. Klimato sausumas, saul?tumas, grynas sniegyn? vanduo, didelis aukštis, saikinga temperat?ra esant dideliems dienos ir nakties temperat?ros skirtumams leidžia užauginti sveikas, labai geros kokyb?s uogas. Veisl? suklest?jo, bet 1980 m. patyr? bais? sm?g?. Vyndariai susigund? dideliu balt? vyn? poreikiu rinkoje ir prad?jo sodinti paprastut?, bet labai derling? Cereza vietoj išraunam? Malbec vynmedži?. Iš keli? dešim?i? t?kstan?i? hektar? Malbec liko tik keli t?kstan?iai. Apmaudžiausia, kad tie išrautieji buvo atvežti iš Pranc?zijos prieš apsireiškiant filokserai, vadinasi, gryniausios kilm?s. Bet 1990 m., kritus stalo vyno vartojimui ir atsiradus aukštos klas?s vyno poreikiui, vyndariai gr?žo prie Malbec. Torrontes yra garsiausia balta vynuog?. Kadangi ši veisl? priklauso Muscat šeimai, jos itin aromatingos, turin?ios stipr? buket?. Torrontes vynuog?ms tinka v?sus klimatas, taigi vynuogynai sodinami šal?iausiose vietov?se, aukštumose. Argentinie?iai skiria tris Torrontes veisles pagal kilm?: Riojano, Sanjuanino, Mendoza.

Mendoza gamina 75 % Argentinos vyno. 2007 m. ?ia buvo virš 17 000 vynuogyn?. 2008 m. buvo pagaminta daugiau nei 11 milijon? hektolitr? vyno. Argentinos vyno ženklu laikomas Malbec. Tradiciškai tai galingas, puikios spalvos vynas. Ta?iau šiandien siekiama padaryti j? ne tiek pilnu, svariu ir galingu, kiek elegantišku ir gaiviu. Jo stili? ?vairov? lemia vietov?, klimatas ir vyndario norai. Yra vyno veik?j?, kurie tvirtina, kad Malbec gal?t? b?ti panašus ? burgundišk? vyn? ir net geriamas be užkandžio – tradicinio steiko.

Darbas vynuogyne

Vykstant labai dideliems pasikeitimams, ? žinomiausi? ?moni? grup? ?siverž? daugiau nauj?, tarptautini? kompanij?, negu sen?j? šeimynini? ?moni?. Bet kai kurios senos ?mon?s sugeb?jo s?kmingai modernizuotis ir iškilti. Šiandien labai žinomos yra šios ?mon?s: „Achaval Ferrer“, „Alta Vista“, „Catena Zapata“, „Luigi Bosca“, „Lurton“, „Chandon“, „Dominio del Plata“, „Dona Paula“, „Flichman“, „Fournier“, „Norton“, „Santa Ana“, „Trapiche“, „Terrazas“, „Valentin Bianchi“, „Zuccardi“. Gamintoj? vardai šiandien Mendozoje yra svarbiausias gero vyno ženklas.