Apie vyną

Mendoza – svarbiausias Argentinos vyno regionas, labiausiai atspindintis visos šalies vyndarystės istoriją. Vynuoges į Mendozą atgabeno XVI amžiuje iš Čilės. XVI a. pabaigoje vyndarystė išplito. Augino „Criolla“ veislę, kurią ir dabar augina vynui ir valgomosioms vynuogėms. XVIII a. vyną jau vežė parduoti į Buenos Aires.

XIX amžiuje imigrantai iš Europos italai ir ispanai padėjo pagrindus pramoninei vyndarystei. Jie atsivežė iš savo šalių vynuogių veisles ir modernesnę technologiją, o Andų priekalnes ir slėnius vertino kaip labai tinkamą vietą vyndarystei. O imigrantai iš Prancūzijos atsivežė ne tik įgūdžius, enologijos žinias, bet ir prekybos patyrimą. Kadangi turtingieji norėjo tik prancūziško vyno, tai vynuogynuose buvo užveistos prancūziškos veislės. Pirmoje žemės ūkio mokykloje 1860 m. pasodinti pirmieji Malbec veislės vynmedžiai. Imigrantai, atvykę iš vyno šalių, tradiciškai vartojo daug vyno, tad jo reikėjo daug ir pristatyti kuo toliau ir kuo greičiau. Geležinkelis, nutiestas iš Buenos Aires į Mendozą, ir imigrantų poreikis vynui lėmė vyndarystės suklestėjimą šiame regione.

Pagrindinis pramonės tikslas buvo padaryti kuo daugiau vyno. Siekta didelio derliaus, bet ne jo kokybės. Vynuoges rinkosi ne geriausių veislių, bet derlingiausių, kad ir prastų veislių. Vynuogės skintos persirpę. Daug vyno buvo oksiduoto. Bet tai tenkino nereiklius vartotojus. Nors mintys apie aukštesnį kokybės lygį kilo jau po I-jo pasaulinio karo, tokia būklė tęsėsi iki XX a. devintojo dešimtmečio. Tai lėmė didelis vyno vartojimas. 1981 m. vienam šalies gyventojui teko 75 litrai vyno per metus. Visą pagamintą vyną išgerdavo šalyje. Nebuvo reikalo eksportuoti, nereikėjo ir aukštesnės kokybės. Bet vartojimas netikėtai labai greitai smuko iki 27 litrų vienam gyventojui. Kad vyno pramonė išgyventų, eksportuoti tapo tiesiog būtina. Ta būtinybė ir privertė rūpintis kokybe. Daug nedidelių šeimyninių vyninių neišlaikė, bankrutavo. O kokybė pradėjo kilti užsienio investitorių dėka. Didieji tarptautiniai koncernai ir vyno įmonės, ypač iš Prancūzijos, supirko daug vynuogynų ir žemių, pastatė įmones. Nuo 1990 m. prasidėjo nesustojantis augimas. Nuo 1995 m. Valle de Uco rajonas tapo labiausiai patrauklus Argentinoje, todėl vyninių daugėja nepaprastai greitai. Investicijos pasipylė kaip lietus. 70% įmonių šiame rajone priklauso užsieniečiams.

„O. Fournier“ vyninės Valle de Uco rajone bendras vaizdas

Mendoza yra centrinėje šalies vyndarystės zonoje Cuyo srityje 500 – 1500 metrų aukštyje virš jūros lygio. Teritorija iš rytų į vakarus tolygiai kyla iki Andų priekalnių. Klimatas žemyninis, pusiau dykumos, temperatūra 14 – 25º C , saulėta virš 300 dienų, oras sausas ir grynas, vasarą lietaus mažai, žiemą sausa, todėl vynmedžių nepuola ligos.Bet jeigu nebūtų drėkinama, tai būtų dykuma. Drėkinimui naudojamas švarus upių ir kalnų upelių vanduo iš Anduose tirpstančio sniego; taip pat gręžinių vanduo; naudojami kanalai ir moderni lašelinė sistema.

Vyndarystė išplėtota trijose oazėse: šiaurinėje tarp Mendoza ir Tunuyan upių, centrinėje su Valle de Uco, pietinėje prie Diamante ir Atuel upių. Bet vynuogynai nėra vientisi, o labai išsiskirstę, kiekvienas su savo aukščiu ir dirvožemiu. Tai suteikia vyndariams galimybę ir atsakomybę patiems viską spręsti ir rinktis.

Šiaurinė oazė 600 – 700 m. aukštyje virš jūros lygio su švelniu nuolydžiu į rytus. Dirvožemis gilus, į rytus nuo Andų vis labiau smėlėtas, o artyn prie Andų akmenuotas. Prie Lujan de Cuyo kalkinis. Taip pat yra sąnašinių dirvožemių su žvyru. Šilčiausia temperatūra 25ºC, šalčiausia +7ºC.

Centrinė oazė 650 – 1060 m aukštyje. Dirvožemio viršutinis sluoksnis plonas iš smėlio, kalkių ar molio, podirvis akmeningas.Daug kalcio, bet mažai organinių medžiagų. Šilčiausia temperatūra 24ºC, šalčiausia +6ºC. Drėkina Tunuyan upė. Rytinėje dalyje lygumoje auginama ir daug valgomų vynuogių.

Centrinės oazės dalis Valle de Uco yra 900 – 1300 metrų aukštyje. Tai aukščiausia teritorija. Dirvožemis akmenuotas su smėliu paviršiuje. Kuo aukščiau vynuogynas, tuo daugiau akmenų dirvos paviršiuje. Temperatūra šalčiausia – jos vidurkis 14ºC. Žiemą gali būti labai šalta.

Tai visiškai nauja teritorija. Tiesa, pirmieji vynuogynai užveisti 1920 m., bet rajonas buvo laikomas netinkamu iki 1995 m. Vanduo drėkinimui įmamas iš Tunuyan ir Las Tunas upių bei iš gilių gręžinių.

Pietinė oazė (San Rafael) atskirta nuo Valle de Uco 100 km. dykumos. Pakilusi 450 – 800 metrų virš jūros lygio. Dirvožemis sąnašinis kalkinis. Podirvis akmenuotas. Temperatūra 15 – 20º C.

Mendozos regione 158 900 hektarų vynuogynų. Tai 75% visos Argentinos vynuogynų.

Šiaurinėje oazėje vyndarystė seniausia, čia 116 000 ha. vynuogynų, naujajame Valle de Uco rajone 14 500 ha. Šiuose rajonuose labiausiai rūpinamasi parinkti geriausią vietovės ir vynuogių veislės derinį. Pietinės oazės, kurioje yra 22 000 ha. vynuogynų, investicijų lavina beveik nepalietė. Pusėje vynuogynų tebeauga senovinių veislių vynmedžiai Criolla, Moscatel Rosado, Cereza, Pedro Gimenez.

Pagrindinės veislės: Chardonnay, Sauvignon Blanc, Riesling, Chenin Blanc, Tocai Friulano, Semillon, Torrontes, Viognier, Ugni Blanc, Moscatel, Pedro Gimenez, Cereza, Bonarda, Malbec, Criolla, Cabernet Sauvignon, Pinot Noir, Merlot, Syrah, Barbera, Tempranillo.

„O. Fournier“ vyno rūsys

Garsiausia, nors ir neužimanti didžiausio ploto vynuogynuose yra Malbec veislė. Prancūzijoje nuvertinta dėl neatsparumo ligoms, Mendozoje Malbec rado idealias sąlygas. Klimato sausumas, saulėtumas, grynas sniegynų vanduo, didelis aukštis, saikinga temperatūra esant dideliems dienos ir nakties temperatūros skirtumams leidžia užauginti sveikas, labai geros kokybės uogas. Veislė suklestėjo, bet 1980 m. patyrė baisų smūgį. Vyndariai susigundė dideliu baltų vynų poreikiu rinkoje ir pradėjo sodinti paprastutę, bet labai derlingą Cereza vietoj išraunamų Malbec vynmedžių. Iš kelių dešimčių tūkstančių hektarų Malbec liko tik keli tūkstančiai. Apmaudžiausia, kad tie išrautieji buvo atvežti iš Prancūzijos prieš apsireiškiant filokserai, vadinasi, gryniausios kilmės. Bet 1990 m., kritus stalo vyno vartojimui ir atsiradus aukštos klasės vyno poreikiui, vyndariai grįžo prie Malbec. Torrontes yra garsiausia balta vynuogė. Kadangi ši veislė priklauso Muscat šeimai, jos itin aromatingos, turinčios stiprų buketą. Torrontes vynuogėms tinka vėsus klimatas, taigi vynuogynai sodinami šalčiausiose vietovėse, aukštumose. Argentiniečiai skiria tris Torrontes veisles pagal kilmę: Riojano, Sanjuanino, Mendoza.

Mendoza gamina 75 % Argentinos vyno. 2007 m. čia buvo virš 17 000 vynuogynų. 2008 m. buvo pagaminta daugiau nei 11 milijonų hektolitrų vyno. Argentinos vyno ženklu laikomas Malbec. Tradiciškai tai galingas, puikios spalvos vynas. Tačiau šiandien siekiama padaryti jį ne tiek pilnu, svariu ir galingu, kiek elegantišku ir gaiviu. Jo stilių įvairovę lemia vietovė, klimatas ir vyndario norai. Yra vyno veikėjų, kurie tvirtina, kad Malbec galėtų būti panašus į burgundišką vyną ir net geriamas be užkandžio – tradicinio steiko.

Darbas vynuogyne

Vykstant labai dideliems pasikeitimams, į žinomiausių įmonių grupę įsiveržė daugiau naujų, tarptautinių kompanijų, negu senųjų šeimyninių įmonių. Bet kai kurios senos įmonės sugebėjo sėkmingai modernizuotis ir iškilti. Šiandien labai žinomos yra šios įmonės: „Achaval Ferrer“, „Alta Vista“, „Catena Zapata“, „Luigi Bosca“, „Lurton“, „Chandon“, „Dominio del Plata“, „Dona Paula“, „Flichman“, „Fournier“, „Norton“, „Santa Ana“, „Trapiche“, „Terrazas“, „Valentin Bianchi“, „Zuccardi“. Gamintojų vardai šiandien Mendozoje yra svarbiausias gero vyno ženklas.