Apie vyną

Vėl iš Italijos ateina žinia, kad prekybininkai turi šviežių trumų. Šį kartą tai tik vienas baltas trumas (Tuber Magnatum Pico), bet tikrai didelis. Jo svoris – 260 gramų. Paprastai labai gerais laikomi vidutinės bulvės dydžio trumai. Šitas kur kas didesnis. Bet parduodamas tikrai pigiai – kaip vidutinės bulvės dydžio. Tokių kaina – apie 4 000 eurų už kilogramą. Bet mums siūlo tik už 2 800 eurų. Tai iš tiesų pigu. Kodėl tas milžinas parduodamas taip pigiai? Todėl, kad jis tik vienas. Jei būtų tokių kilogramas, kainuotų apie 6 000 eurų. Nes baltieji Albos trumai, kaip ir juodieji Perigord trumai, laikomi geriausiais pasaulyje. Juodieji itališki žiemos trumai (Tuber Melanosporum Vitt.) kainuoja nuo 1 100 eurų už kilogramą. Rudeninių trumų (Tuber Unsinatum Vitt.) kaina žemiausia – 450 eurų.

Pirmą kartą trumus pamačiau didelėje maisto parodoje Italijoje. Ten buvo mokamos įvairių produktų degustacijos. Pirkti bilietą į triufelių degustaciją nesiryžau – bilietas kainavo 140 litų. Tačiau išėjo taip, kad buvau pakviestas į ją be bilieto. Išklausėme paskaitėlę, apžiūrėjome, pačiupinėjome ir pauostėme šviežius baltuosius triufelius iš Pjemonto, pasimėgavome jų nepaprastu aromatu. Vis laukiau, ką gi ragausime: žalią, keptą ar virtą triufelį. Bet degustacija baigėsi taip ir neparagavus. Likau kaip musę kandęs. O tie, kas mokėjo 140 litų, neatrodė nepatenkinti. Jie žinojo – jei būtų ragavę, būtų mokėję daug daugiau. Trumų brangumas – tikra mistika! Sevriugos ikrai fantastiškai brangūs, bet trumai – pats brangiausias gardėsis pasaulyje.

Kas tai, kad taip brangu? Iš kur jie?

Jų kilmė taip pat mistiška. Nuo senovės iki pat XIX amžiaus niekas nesugebėjo paaiškinti kaip jie atsiranda. Teofrastas tys šimtai metų prieš mūsų erą ir Plutarchas m.e. pradžioje vienodai aiškino, kad jie randasi per audrą, kai griaustinis tranko žaibus į žemę. Viduramžiais jų įvaizdis pablogėjo, bet mistikos padaugėjo: neaiškią kilmę lengviausia buvo paaiškinti velnio darbu. Kas gi norėjo, bent jau viešai, būti siejamas su velniu? Trumams tai turėjo išeiti į naudą, nes padėjo nevaržomai daugintis. Užtat Renesanso laikais smaguriai atsigavo! Aišku, trumus, kaip ir kitus gardėsius, išpopuliarino Liudviko XIV Saulės dvaras. Kaip visada, malonumų ieškančiame dvare jiems priskirtos didelės afrodiziako galios.

Tik XIX amžiuje pradėta suprasti, kad jie yra grybai, tik augantys žemėje. Ąžuolynuose, lazdynuose, buko ir kaštonų giraitėse jie užauga tarp tų medžių šaknų ir nugyvena savo gyvenimą po žeme, nematydami saulės. Jie auga nuo 15 iki 30 centimetrų gilumoje. Geriausia vieta – kalvų šlaitai ir švari miško paklotė, kad saulės spinduliai įšildytų žemę. Dirvožemis būtinai kalkinis.

Mokslininkai suskaičiavo pasaulyje 70 trumų veislių, o Europoje 32. Apeninų ir Pirėnų pusiasaliai, Pietų Prancūzija, Šiaurės Balkanai – ne vienintelės jų augimvietės Europoje. Lietuvoje auga trumo giminaitis baltasis godūnas (Choiromyces meandriformis). Tai kodėl jie pasakiškai brangūs, jei toks platus augimo arealas? Priežastis paprasta – jie nebeauga taip, kaip anksčiau. Intensyvi žemdirbystė, fungicidų ir kitų „cidų“ naudojimas, miškų naikinimas trumams skelbia mirtį. O auginti dirbtinai nesiseka. Pasaulinis derlius sumažėjo daug daug kartų. Dar XIX a. jų sočiai valgė ir ponai, ir valstiečiai. Dabar valgo tik turtuoliai.

Didžiausias kada nors rastas trumas buvo baltas 2 520 gramų milžinas. Jį 1953 metais Albos apylinkėse rado Džiakomas Mora. Vienas prancūzas iš jo nupirko šį triufelį už 3 000 svarų sterlingų ir padovanojo JAV prezidentui H. Trumenui, kuris nelabai žinojo ką su juo daryti.

Paskaičiuokite, kiek jis kainuotų dabar.

Nenuostabu, kad trumų medžioklė yra azartiškas užsiėmimas. Medžioklė dėl to, kad ieškoti padeda šunys. Juk žmogus nei mato po žeme, nei užuodžia. Ne vienas vedasi po kelis šunis. Kada, kur – visa tai laikoma paslaptyje. Juk per sezoną galima užsidirbti pusmečio ar net metų pragyvenimą.

Ir man teko dalyvauti tokioje medžioklėje. Vienas italų milijonierius padėjo – prikalbino trumautoją „tartufieri“ pasiimti mane kartu, sumokėjo jam už tai. Net sutarė, kad pirmas rastas trumas bus mano. Kaip turėjau jaustis? Klausimas ką daryti su trumu – suvalgyti ar parduoti – kėlė adrenaliną. Norėjosi ir to, ir to. Kaip dažnai mintyse daliname dar nepagautą briedį!

Bet išoriškai viskas atrodė ramiai. Tyliai vaikštinėjome po šviesią pamiškę su šunim, kuris daugiau bėgiojo, negu uostė. Tik kartais imdavo atidžiai ir pedantiškai uostinėti kokį mažą plotelį. Ne… ne… ne. Einame toliau. Visai praaušo, sušilo, net įdienojo. Mano trumas nutarė nepasirodyti, pasiliko dar bręsti. Taigi ir visi kiti. Kitą kartą neabejosiu ką daryti – nors kartą gyvenime galima sau leisti suvalgyti tiek pinigų. Tuo labiau, kad tai dar ne pinigai: mano krepšelis – ne turgus.

Turguje laukia perpirkėjai, laukia ir tie, kas suvalgys – vietiniai turtuoliai ir užsienio turistai. Trumai parduodami žemėti, kad ilgiau išliktų švieži. Jei nuplausi ir nuvalysi žemes, per dieną praras savo puikųjį muskuso aromatą. Ilgiau kaip penkiolika dienų švieži išlikti negali, pradeda gesti. Jei matai, kad neparduosi, reikia sušaldyti.

Trumai valgomi žali arba virti, kepti. Gryną trumą valgyti gali tik turtuoliai. Šie smaguriai valgo šviežius žalius su sviestu. Tai laikoma gardėsių gardėsiu. Labai skanus trumas išteptas žąsies taukais ir atsargiai iškeptas pelenuose. Man taip valgyti neteko. Daugiausiai valgomas labai plonai supjaustytas, sutarkuotas, sutrupintas, padaže ar aliejuje. Kelis kartus valgiau patarkuotus ant makaronų, ant karšto patiekalo, plonai supjaustytus kaip garnyrą prie pagrindinio valgio.

Neteko girdėti, kad Lietuvoje restoranuose būtų patiekiami trumai. Jei kas tikrai žinote, kad yra patiekiami, malonėkite pranešti. Susidomėsime.

Pats pigiausias būdas – vartoti ne trumus, o jais aromatizuotą alyvų aliejų, kremą arba padažą.Tas būdas naudojamas ir Lietuvos restoranuose, ir teikia malonumą valgytojams. O fantazija padės pajusti trumą burnoje.

Na, ir štai naujausia žinia:

It’s finally available our italian truffle BIANCHETTO – TUBER BORCHII VITT

The quotation for this week is 500 euro per kg.

Gal užsinorėjote? Abejojate? Na, dar turite laiko – jų bus iki balandžio pabaigos. Bet geriausia būtų pasirūpinti Velykoms. Gal būsite pirmieji Lietuvoje trumų valgytojai. Išgarsėsite.