Apie vyną

Taip nusprendė penkiolika Toskanos vyno įmonių, darančių žinomiausią pasaulyje itališką vyną – Chianti istorinėje jo gimtavietėje, ir pasiuntė savo atstovus į Baltijos šalis, kad jų gyventojams parodytų savo pasididžiavimą. Žinoma, ir kad susirastų importuotojus. Pirmiausia tai buvo padaryta Vilniuje, restorane „Stikliai“. Pusė tų įmonių jau buvo Vilniuje prieš porą metų. Kai kurios jau turi prekybos partnerius. Bet turėti daugiau visada neblogai, ar ne?

Šios įmonės veikia teritorijoje tarp Florencijos ir Sienos, kuri laikoma seniausia, kur daromas Chianti, todėl vadinama Chianti Classico. Vynas Chianti Classico daromas iš vietinės Sangiovese veislės (jos vyne turi būti minimum 80 %), kitos veislės gali būti itališkos ir tarptautinės, tik raudonos. Vynas būna dviejų stilių: lengvesnis ir ilgiau brandintas – Riserva, galingesnis, sunkesnis. Riserva paprastai daromas iš geresnio vynuogyno, kur ir derlius auginamas mažesnis, kad uogos būtų labiau koncentruotos; brandinamas ne mažiau kaip 2 metus.

Degustacijoje kiekviena įmonė rodė 2-3 vynus. Iš viso buvo patiekta 41 vyno etiketė. Atkreipė dėmesį tai, kad daug vynų – net 19 – padaryta vien iš Sangiovese veislės. Matosi, kaip keičiasi Chianti. Anksčiau Sangiovese būtinai maišydavo su kitomis veislėmis, net baltomis, kad sušvelnintų gana agresyvų Sangiovese skonį. Dabar tie net ir vien tik iš Sangiovese neagresyvūs, gerai suderinti. Darbas vynuogyne ir modernesnės technologijos leidžia keisti vyną. Anksčiau mes, lietuviai, Chianti mieliau gėrėme tik su valgiais. Dabar net ir gryną Sangiovese mes jau galėtume gerti ir vieną, ko italai, žinoma, nedaro. Bet vienas iš dalyvių man išsakė savo apgailestavimą, kad Chianti savo skoniu artėja prie pasaulinio vienodumo. Šioje degustacijoje iš tikrųjų radau du vynus, ne Riserva, kurie nustebino panašumu į paprasčiausius masinius vynus. Gomuryje iš karto pasijuto visiškai nebūdingas Chianti salsvumas, kuris prastina skonį, bet gali pasirodyti malonus atsitiktiniams vartotojams. Tad iš tiesų vienodumo pavojaus esama. Tačiau kiti 39 vynai buvo tipiški regiono vynai, kuriuos įdomu ragauti.

Reikia tikėtis, kad toskaniečiai susiras Lietuvoje daugiau importuotojų. O iš Vilniaus jie išvyko į Rygą ir į Taliną, padedami „NG Baltik”. (Daugiau informacijos: Natalija Kremerytė, tel. +37065818459, n.kremeryte (@) ngbaltik.com)

Išvyko su savo buteliais, pažymėtais  juodo gaidžio atvaizdu. Tai Galo Nero – Chianti Classico Konsorciumo, jungiančio 570 vyno įmonių ir gaminančio 265 000 hektolitrų vyno, ženklas. Tai tas gaidys, kuris viduramžiais lėmė Florencijos pergalę prieš Sieną dėl dominavimo Toskanoje. Legenda pasakoja, kad po varginančių kovų, daugybės išlieto kraujo florentiečiai ir sieniečiai sutarė, kaip be kraujo pasidalinti aplinkines žemes. Nutarta, kad tam tikrą dieną iš abiejų miestų vos prašvitus du riteriai išjos vienas prieš kitą ir jų susitikimo vieta bus riba, atskirianti valdas. Signalas išjoti bus gaidžio giedojimas. Kaip sakyta, taip padaryta. Sieniečiai išsirinko gražų baltą gaidį. Florentiečiai išsirinko juodą gaidį. Tą vargšelį įkišo į tamsų sandėliuką ir laikė beveik nelesindami, nuo ko jis kone paklaiko. Taigi, sutartą dieną florentiečiai ištraukė gaidį iš sandėliuko, o tas tuoj pat pradėjo baisiausiai giedoti, nors iki aušros dar buvo toli. Riteris nedelsdamas šoko ant žirgo ir nulėkė Sienos link. O sieniečiai ramiai laukė tinkamo laiko, prieš aušrą atnešė savo baltą gaidį ir tas teisingu laiku, švintant, gražiai sugiedojo. Sienos riteris nedelsdamas šoko ant žirgo ir nulėkė. Ir ką gi… Nujojęs vos 12 kilometrų už miesto jis apstulbo, sutikęs Florencijos riterį. Taip Florencija laimėjo ir tapo Toskanos valdove. Tiesos dėlei turiu pridurti, kad vistiek jai dar reikėjo nemažai pakariauti ir užimti Sieną, kad priverstų ją paklusti.

Dabar Galo Nero skelbia Chianti Classico šlovę!