Apie vyną

Nuolat esu klausiamas, ar vynas, padarytas iš kelių vynuogių veislių, geresnis už padarytą iš vienos veislės. Dėl to vyno mėgėjai diskutuoja visame pasaulyje. Diskutuoja ir profesionalai. Atrodytų, kad vynas iš kelių veislių turėtų būti visada pranašesnis, nes jame sujungtos gerosios kelių veislių savybės, papildančios viena kitą ir praturtinančios vyną. Tačiau viskas ne taip paprasta…

Veronoje vyko tarptautinis seminaras šia tema. Jame teko dalyvauti ir man. Po pranešimų seminaro dalyviams – vyndariams, mokslininkams, vyno ekspertams – pasiūlyta paragauti labai garsių  itališkų vynų iš Toskanos, Pjemonto ir modernėjančios Sicilijos. 12 vynų buvo sujungta į poras: vienas vynas iš vienos vynuogių veislės, kitas – iš kelių veislių. Vynai parinkti tie, kurie padaryti iš itališkų ir prancūziškų veislių. Vynus iš tribūnos pristatinėjo jų gamintojai – Italijos vyndarystės žvaigždės. Iš tikrųjų, tai atrodė kaip vyno turnyras. Ne taip, kaip turnyre, jokie teisėjai neskelbė nugalėtojo. Bet, kaip turnyre, kiekvienas iš mūsų, ragautojų, lyginome ir rinkomės, kuris iš dviejų mums geresnis. Nebuvome teisėjai, vertinome tik sau. Žinoma, kad mūsų vertinimai skyrėsi.

Nėra ko sakyti, kad visi vynai buvo labai geri. Tačiau rinkomės labiausiai patinkantį iš poros.

Ragavimas prasidėjo nuo Pjemonto regiono. Apšilimui parinktas vynas iš labai populiarios, bet ne galingiausios Barbera veislės.

Taigi, pirmoji pora:

- Michele Chiarlo La Court Barbera d’Asti Superiore D.O.C. (tik Barbera)

- Gianni Zonin & Franco Giacosa Buneis Piemonte D.O.C. (90% Barbera ir 10% Merlo.)

Abiejų vynų spalva labai tamsiai raudona su violetiniais tonais. Abiejų aromatas intensyvus, bet pirmojo turtingesnis. Jo ir skonis turtingesnis.

 

Antroje poroje vynas iš galingiausios veislės Nebbiolo. Tai Barolo vynas.

- Pio Boffa Ornato Barolo D.O.C.G. (tik Nebbiolo)

- Franco Conterno Quartetto Langhe Rosso D.O.C. (Nebbiolo 40%, Barbera 10%, Cabernet Sauvignon 25% ir Merlot 25%)

Antrojo spalva intensyvesnė, aromatas sudėtingesnis ir švelnesnis, bet juk svarbiausia -skonis, o skonyje, deja, perdaug rūgštumo.

Trečioji pora – Sicilijos vynai iš Nero d’Avola veislės.

Sicilijos vyndarystė ryškiai progresuoja. Nero d’Avola yra geriausia raudonoji veislė. Paprastai maišoma su kitomis veislėmis, kad vynui suteiktų pilnumo ir ilgesnį amžių.

- Carlo Casavecchia Duca Enrico IGT (tik Nero d‘Avola)

- Jose Rallo Mille e Una Notte Contessa Entellina D.O.C. (90% Nero d’Avola ir 10% kitų vietinių veislių)

Pirmasis: spalva graži raudona, bet su rudais tonais. Aromatas intensyvus, prieskonių; toks intensyvus, kad iškart nelabai malonus, vėliau įdomus ir vis malonesnis. Skonis ryškus, tvirtas, kietokas.

Antrasis: spalva labai tamsiai raudona su violetiniais tonais. Aromatas taip pat prieskonių, bet švelnesnis ir apvalesnis. Skonis labai ryškus, bet minkštesnis, poskonis labai ilgas. Pasitvirtina nuomonė, kad šiai veislei maišymas su kitomis veislėmis padeda.

 

Antroje turnyro pusėje – tik Toskanos vynai, trys poros.

Ketvirtoji pora – vynai iš Merlot veislės.

- Vittorio& Lamberto Frescobaldi Lamaione IGT Merlot di Toscana (tik Merlot)

- Filippo Mazzei Siepi IGT Toscana (Sangiovese ir Merlot 50/50%)

Abu vynai pasižymi puikia spalva ir geru aromatu. Bet antrajame Sangiovese veislei būdingas rūgštumas Merlot sušvelnintas, tačiau būdingas vyšnių aromatas ir skonis išlieka. Štai kodėl “supertoskaniečiai” turėjo tokį pasisekimą…

 

Penktoji pora – vynai iš Sangiovese veislės.

- Franco& Jacopo Biondi Santi Brunello di Montalcino D.O.C.G. (tik Sangiovese)

- Castello Banfi Summus Sant Antimo D.O.C. (Sangiovese 40%, Cabernet Sauvignon 40%, Syrah 20%)

Pirmasis: spalva raudona su rudais tonais. Aromatas vidutiniškai intensyvus, lengvas. Skonis pilnas su aitriais taninais. Jiems dar švelnėti ir švelnėti. Galingas vynas sulauks kokių 50 metų. Tai vynas žinovams.

Antrasis: spalva labai tamsi raudona su violetiniais tonais. Aromatas ryškus, turtinga puokštė pilna vaisių, slyvų, dūmų, vanilės. Skonis pilnas, tvirtas, ryškūs taninai, bet poskonis švelnus.

Paskutinė, šeštoji pora – vynai iš Cabernet Sauvignon veislės.

- Nicolo Incisa della Rocchetta Sassicaia Bolgheri D.O.C. (Cabernet Sauvignon 85%, Cabernet Franc 15%)

- Piero Antinori Solaia IGT Toscana (Cabernet Sauvignon 75%, Cabernet Franc 5%, Sangiovese 20%)

Tai kulminacija. Šios poros vynai yra garsiausi šiame turnyre, kaip ir jų gamintojų vardai.

Pirmasis: laikytinas vienos veislės, nes tik iš Cabernet, bet ne vienodas Cabernet. Parinktas turnyrui dėl to, kad atsverti nepaprastai garsų antrąjį vyną.

Spalva tamsiai raudona su rudais tonais. Aromatas vidutiniškai intensyvus, turtinga puokštė. Skonis labai malonus, apvalus ir pilnas, taninų saldumas daro vyną elegantišku, daug juodųjų serbentų, kitų raudonų uogų, ryškus šokoladas.

Antrasis: Spalva labai tamsi raudona su violetiniais tonais. Aromatas vidutiniškai intensyvus, kaip ir ankstesnio, atsiskleidžia palengva, turtingas, prisirpusių uogų. Skonis labai malonus, labai vaisiškas, puikiai suderintas, taninai švelnūs, poskonis ilgas.

Neduok dieve, kai reikia rinktis iš jų. Abu nuostabūs!

Seminarą ir ragavimą apibendrino garsiausias Italijos enologas Giacomo Tachis. Jo nuomone, niekas negali pasakyti, ar geriau daryti iš vienos veislės, ar iš kelių. Tai tas pats, kaip klausti kuris geresnis: Burgundijos vynas, kuris iš vienos veislės, ar Bordo, kuris iš kelių. Jie geri, nors skirtingi.  Vyno kokybę ir savybes lemia ne tik veislė, bet ir klimatas, ir vietovė. Sassicaia gimė puikioje vietovėje, bet tai ir klimato produktas. Solaia nepraranda savo toskaniškumo, nors įmaišyta tarptautinių veislių.

Iš to seminaro patyriau, kad kiekvienu atveju reikia vertinti lyginant konkrečius vynus. Ir tie, ir tie gali būti ir geri, ir prasti. Atsakyti į klausimą reikia pačiam.