Apie vyną

Kad jis negeriamas vasarą – tai jau tikrai! Bet kitais metų laikais atsiranda daug progų gerti karštą vyną. Rudens darganos ir artėjančios žiemos alsavimas; šaltos ir net speiguotos žiemos dienos; ankstyvo pavasario lietūs ir apgaulingai nepastovi temperatūra su šaltais vakarais; nuovargis po sunkaus fizinio darbo ore ar slidinėjimo – visa tai skatina ieškoti kuom susišildyti ar atstatyti išeikvotą energiją. Nuo senovės Europos gyventojai tam naudojo karštą vyną.

Niekas nepasakys, kada, kas ir kodėl tai sugalvojo. Galbūt, paprotys jį gerti atsirado tais laikais, kai miestiečiai gerdavo upės vandenį ir pagrįstai bijojo infekcinių ligų, todėl maišė vandenį su vynu, ir tą mišinį net kaitindavo. Viduramžiais tokį vyną vadindavo Ypocras ar Hipocris, siedami su Hipokrato vardu – taip smarkiai tikėjo jo nauda sveikatai. Galbūt, vyną kaitindavo ir paskanindavo prieskoniais, norėdami nuslėpti vyno kokybės trūkumus.

Karštas vynas – tai pasaldintas, pagardintas prieskoniais ir pakaitintas labai aromatingas vynas. Šiandien jis ypač populiarus kalnuose, kur slidinėjama: Šveicarijoje, Italijoje, Austrijoje, Vokietijoje, Skandinavijoje.

Karšto vyno receptų daugybė. Pasidaryti jį gana paprasta. Kam daryti, jei parduotuvėse yra jau padaryti, užteks tik pakaitinti? Tam, kad pasidarysi pagal savo skonį. Tam, kad jo darymas – tai kūryba: pasidaręs žinosi, kad tarp daugybės jis yra vienintelis toks, ir tik tavo. Tai malonus laisvalaikio žaidimas. Reikia tik žinoti, iš ko jis daromas ir kaip.

Svarbiausias dalykas, žinoma, vynas. Tradiciškai būdavo imamas raudonas Bordo ar Burgundijos vynas. Šiandien, kai ir kitose šalyse vynas daromas geriau, dažnai imamas ir kitas. Baltas vynas naudojamas tik tose šalyse ar regionuose, kur jo daroma daugiau: Vokietijoje, Elzase. Neverta naudoti brangų vyną – jo skonis ne pagerės, bet suprastės. Verčiau imti paprastą, nebrangų, už 10–14 litų.Tik ne patį pigiausią – pakaitintas jis atrodys dar prasčiau. Dažniausiai naudoja gryną vyną, bet kartais miešia su vandeniu. Kartais įpila vaisių sulčių, kartais ir stipriųjų gėrimų, dažniausiai brendžio.

Saldinimui imamas cukrus arba medus. Senovėje, kai neturėjo cukraus, imdavo medų. Bet žinome, kad medus karštame skystyje praranda savo vertingąsias gydomąsias savybes. Todėl verčiau naudoti cukrų: baltą ar rudą. O prieskonius galima bandyti visokiausius. Tačiau tradiciškai receptuose turi būti šie: citrinų ar apelsinų žievelės kartumui ir aromatui, gvazdikai, cinamonas, muškato riešutas, kartais kvapieji pipirai. Dar žvaigždinis anyžius – tiems, kurie mėgsta anyžiaus kvapą ir skonį. Kiek žinau, Lietuvoje tokių mėgėjų ne taip daug. Kad prieskonių aromatai būtų stipresni, kartais jie mirkomi stiklinėje vyno apie pusę valandos, o paskui supilami į jau pakaitintą vyną.

Vynas ruošiamas lėtai kaitinant apie dešimt minučių. Niekada negali būti užvirinamas. Lėtas kaitinimas išlaiko vyne alkoholį, greitas suardo jį. Jei vynas stiprus ar įpilta stipriųjų gėrimų, garai gali užsidegti. To reikia saugotis.

Gėrimas nukošiamas ir patiekiamas induose su rankenėlėm; nesvarbu, stiklinėse ar puodukuose. Svarbu, kad indas atsispirtų karščiui ir kad būtų patogu paimti karštą indą. Tinka stikliniai puodeliai airiškai kavai, moliniai puodeliai, o porcelianas gal ir per daug prabangus tokiam demokratiškam gėrimui.

Kaip minėta, receptų yra daugybė, ir kasdien atsiranda dar daugiau, ypač per Kalėdas ir Naujuosius metus. Tačiau ir po šių švenčių karšto vyno poreikis nemažėja, Todėl jis nėra Kalėdų vynas. Iš tikrųjų tai karštas, labai karštas žiemos, darganos vynas. Smagu patiems susikurti savo karštą vyną, skirtingą nuo kitų. Keli pavyzdžiai – įvairių laikų ir šalių receptai – bus įvadas į malonų kūrybos ir žaidimo procesą.

Ypocras receptas iš 1660 metų Roberto May virimo knygos (Anglija)

(12–15 porcijų)

4,5 litro raudono vyno
85 g cinamono
57 g supjaustyto imbiero
7 g gvazdikų
28 g muškato riešuto kevalo miltelių
20 juodojo pipiro žirnelių
28 g muškato riešuto
1,4 kg cukraus
2 litrai grietinės

Viską sumaišyti, supilti į didelį puodą ir lėtai užkaitinti.

Amerikietiškas receptas iš 1851 m. virimo knygos

(5 porcijos)

1,1 litro vyno
0,5 litro vandens
1 muškato riešutas
2 lazdelės cinamono
1 arbatinis šaukštelis gvazdikų

Vandenyje virti riešutą, cinamoną ir gvazdikus, kol vandens sumažės per pusę. Tada viską supilti į vyną ir pastatyti ant karštų žarijų. Nukelti prieš užverdant ir pasaldinti. Patiekti karštą ąsotyje ir išpilstyti į stiklinius puodelius. Patiekti sausainius.

Vokiškas glintveinas

(12–15 porcijų)

4,5 litro raudono vyno
0,57 litro brendžio
1 puodelis cukraus
6 lazdelės cinamono
12 gvazdikų
1/8 arbatinio šaukštelio kvapiųjų pipirų
1/8 arbatinio šaukštelio muškato riešuto žievelės miltelių
2 supjaustyti apelsinai
1 supjaustyta citrina

Įpilti vyną į didelį puodą ir kaitinti ant mažos ugnies. Kai sušils, įdėti cukrų ir prieskonius. Maišyti, kol cukrus ištirps. Įpilti brendį. Kaitinti lėtai, kad neužvirtų. Įdėti citriną ir apelsiną. Laikyti apie 1 valandą ant mažos ugnies. Per tą laiką galima įberti dar cukraus, jei reikia. Patiekti karštą, papuoštą  apelsino skiltelėm ir cinamono lazdele.