Apie vyn?

Neseniai ragavome vynus iš šiaurin?s Italijos Friuli-Venecijos-Džiulijos regiono. Regionas pasižymi baltaisiais vynais. Vietinis Pinot Grigio yra, turb?t, geriausias iš šios veisl?s vyn? visoje Italijoje. O populiariausias yra Friulano.

Italas pastat? atkimšt? butel? šio vyno ir pasididžiuodamas paskelb?: „Tocai Friulano!“ Pasitikslindamas paklausiau jo: „Argi j?s dar vartojate š? pavadinim??“ „Mes j? vartojome, vartojame ir vartosime visados!“ šaute atšov? jis, o veide šm?stel?jo nepasitenkinimas. Nenor?jau to. Paklausiau, nes maniau, kad italai jau apsiprato su pavadinimo pakeitimu. Paaišk?jo, kad dar ne. Pralaim?ta kova dar tebeerzina italus. Gal ne visus, bet vyndarius tai tikrai; ypa? tuos iš Friuli.

Pavadinimas „Tocai Friulano“ senas. Girdint j?, mintyse iškart iškyla s?sajos su Vengrijos Tokajum.

Tokajaus vynuogynai

Kaip tai atsitiko, kad skirtingose šalyse – Vengrijoje ir Italijoje – atsirado vynas pavadinimu „Tocai“, „Tokay“, „Tokaji“? Aiškiai atsakyti negali niekas. D?l to niekaip nesutariama. Italas G. Perusini aiškina, kad veisl? atgabenta iš Vengrijos 1863 m., kai Friuli dar buvo Austrijos-Vengrijos imperijos dalis. Vadinasi, kilm? vengriška. Italas Coronini skelbia, kad dar XIII amžiuje Tocai vynuog?s sodinukai iš Friuli buvo nusi?sti Vengrijos karaliui dovan?. Kita panaši versija: XVII amžiuje vengr? grafas Bathujany ved? Venecijos princes? Auror? Formentini, kuri ši? vynuog? atgabeno ? Vengrij?. Vadinasi, kilm? itališka. Ši? teorij? palaiko italai. Nors logikos n?ra: jeigu iš Italijos nusi?sta ? Vengrij?, tai vengrai j? tur?t? vadinti itališku vardu, o ne italai vengrišku.

Bet gin?ijamasi ne d?l vynuogi? veisl?s. Gin?ijamasi d?l vyno pavadinimo. Vengrai mano, kad pavadinimas vengriškos kilm?s. Nes vengriškas tokajus taip vadinamas ne pagal vynuogi? veisl? – tokios veisl?s Vengrijoje n?ra, o tokajus daromas iš keli? veisli?. Jis vadinamas pagal Tokajaus region?, kuriame daromas. O tod?l vengrai ?sitikin?, kad daugiau niekur kitur vynas tokiu pavadinimu negali b?ti daromas.

Iš tikr?j?, Europoje susiformavo tradicija saugoti maisto produkt? kilm?s pavadinim?. Rokforo s?ris gali b?ti daromas tik Roquefort rajone, Parmos kumpis – tik Parmos regione, balzaminis actas – tik Modenos rajone ir t.t. Taip išsaugomos produkto autentiškos savyb?s ir kokyb?. (Lietuvoje Panev?žio fil? tur?t? b?ti daroma tik Panev?žio rajone, Kauno kumpelis – tik Kauno rajone. Bet tarybinio laikotarpio industrin? gamyba sunaikino produkt? autentiškas savybes ir kokyb?. Lietuvišk? s?r? gal?jo daryti ir Rusijoje, o Lietuvoje – Jaroslavlio s?r?). Tas pats tinka ir vynui. „Chianti“ gali b?ti daromas tik Chianti regione, „Romanee-Conti“ – tik Burgundijos Romanee-Conti mažy?iame vynuogyne. Iš viso apie trys t?kstan?iai kilm?s pavadinim? šiandien saugomi pagal ES taisykles.

Šit? tradicij? oficialiai suformavo ir valstybiniu lygiu pirmoji 1935 m. ?dieg? Pranc?zija. Terminas „Appellation d‘Origine Controlee“ („Pavadinimo kilm?s kontrol?“) atsirado ant vyno buteli?. Ne ant vis?, o tik ant t?, kuri? kilm? ir kokyb? garantuoja valstyb?. Pranc?zijos pavyzdžiu pasek? kitos Europos valstyb?s. Kiekviena iš j? saugo savo produkto autentiškum?, o jeigu reikia, kelia reikalavimus kitoms šalims, kurios to produkto pavadinim? kažkod?l naudoja. Pvz. Pranc?zija siekia apsaugoti tauriausio putojan?io vyno šampano pavadinim?. XIX a. daugelis valstybi? nor?jo tur?ti savo šampan?, dar? putojant? vyn? ir taip j? vadino. Tada nebuvo tai draudžian?i? tarptautini? susitarim?. Pranc?zijos pastangomis Europos Ekonomin?je Bendrijoje galioja taisykl?, apsauganti šampano kilm?s pavadinim?. Kai 1986 m. Ispanija stojo ? Europos S?jung?, ji tur?jo pakeisti savo putojan?io vyno, iki tol vadinto šampanu, pavadinim?. Dabar ispaniškas putojantis vadinasi cava.

Ukrainoje iki šiol daromas putojantis vynas vadinamas šampanu, o Kryme daroma daug madeira, portveinu, kagoru vadinamais vyn?. Jei Ukraina kada nors nor?s ?stoti ? Europos S?jung?, ji nebegal?s taip vadinti. Tai gali atsitikti ir anks?iau, nes Pranc?zija ir Europos S?junga kels t? s?lyg?, jei ekonominis bendradarbiavimas stipr?s. Taip ir atsitiko. Štai naujausi pranešimai: anot j?, 2011 metais ES ir Ukrainos pasirašomoje laisvos prekybos sutartyje numatyta, kad nuo 2012 m. Ukrainos vyndariai tur?s pakeisti min?t? produkt? pavadinimus. José Manuel Pinto Teixeira, ES misijos Ukrainoje vadovas, sako, kad Ukraina tam labai priešinosi, tai buvo vienas sunkiausi? sutarties punkt?. (Ar Ukrainoje vartotojai atpras vadinti senoviškai, sunku tik?tis, bet oficialus pavadinimas bus kitas. Koks – tur?s patys sugalvoti.) Panašiai bus ir Rusijoje, jeigu ji nor?s didesnio ekonominio bendradarbiavimo su ES. Niekur nesid?s.