Šv. Pranciškaus vienuolyno lobis

Paskelbė: Algirdas | March 16th, 2011

Vyčio gobelenas Pousada de São Francisco

Vyčio gobelenas Pousada de São Francisco

Gobeleno viduryje buvo raitelis. Toks kažkoks labai savas, toks matytas. Visa žirgo ir raitelio poza tokia jau žinoma… na, tiesiog Vytis. Žinoma, visai toks, kaip Vytis. Na, juk panašių atvaizdų gali būti ir kitų šalių heraldikoje. Bet pala… šito raitelio skyde kryžius tai dvigubas! Argi gali būti toks kitų šalių heraldikoje?
Taigi nufotografavau tą gobeleną su raiteliu. Radau duomenis, kad tai XVI amžiaus Flandrijos gobelenas. Grįžęs į Lietuvą, kreipiausi į Valdovų rūmų direktorių Vydą Dolinską ir parodžiau jam nuotraukas. Jis patvirtino mano nujautimą, kad tai tikrai mūsų Vytis. Ekspertai, vos akį užmetę, pažino Jogailaičių kryžių.
Džiaugiuosi, kad radau tą gobeleną. Manau, būtų labai gerai, jei gobelenas grįžtų į Lietuvą, į Valdovų rūmus. Šiandien rūmams sunkios dienos, nes savo interesų ir ambicijų plėšomi politikai kaip nuprotėję puola rūmus, į kuriuos jau sudėta tiek darbo ir lėšų. Dėl savo vienadienių tikslų politikai atrodo pasiryžę pražudyti tą darbą ir lėšas. Prisimenu, kaip mano jaunystės metais Trakų pilies atstatymą puolė Maskvos valdžia. Jos argumentas buvo tai, kad feodalinei praeičiai atkurti švaistomos lėšos, kurias geriau skirti liaudžiai reikalingesniems dalykams. Lietuviai tada supratome, kad Maskva puola tautos istorinę atmintį ir savastį. Dabar sunku patikėti, kad Valdovų rūmus puola savi, remdamiesi panašiais argumentais. Ir dar sugalvoja naujų: atseit, atstatinėti nereikia, nes nėra išlikusių planų nei brėžinių, todėl atstatymas neautentiškas. Būk tai Trakų pilies buvo autentiškas. O turime ją ir džiaugiamės. Gerai, kad šviesioji visuomenės dalis supranta Valdovų rūmų reikšmę ir gina juos. Tikiu, kad praėjus šitam tamsiajam laikui, Valdovų rūmus tauta vertins ne mažiau, kaip Trakų pilį, be kurios dabar neįsivaizduojama Lietuva.
Rūmų ekspertai šiuo metu aiškinasi viską apie Vyčio gobeleną ir galimybę jį įsigyti. Ir man įdomu, kada ir kaip jis atsirado šv. Pranciškaus vienuolyne, ir kodėl jis kabo kapitulos salėje. Tas vienuolynas yra Beja mieste pietinėje Portugalijoje. XIX amžiuje, kai Portugalija tapo respublika, daug vienuolynų buvo uždaryta ir nacionalizuota. Šis taip pat. O ką daryti su tiek nacionalizuotų vienuolynų? Iš kokių lėšų išlaikyti pastatus? Valdžia jį, kaip ir kitus, atidavė kareivinėms, kad nors kiek būtų prižiūrimi. Apie 1950 metus kilo mintis dalyje tų vienuolynų įkurti viešbučius. Taip šv. Pranciškaus vienuolynas buvo restauruotas, nors ir nebeatrodo visiškai taip pat, kaip buvo. Pvz., bažnyčios nebėra, o jos erdvė – tai didžiulis holas. Tokie viešbučiai Portugalijoje vadinasi Pousada.  Jie populiarūs, nes labai jaukūs ir ramūs. Svarbiausi privalumai du. Pirmas – istorinė aplinka. Pastaroji ypač traukia lankytojus iš Naujojo pasaulio, kur

Celė

Celė

tokios aplinkos apskritai nėra. JAV turistai pasiryžę mokėti daug už autentišką pilies, rūmų ar vienuolyno aplinką. Tuo pasinaudodami Italijos aristokratai savo pilyse dabar įrenginėja viešbutukus, kurių numeriai kainuoja jau ir virš dešimt tūkstančių eurų. Antras – didelėje erdvėje nedaug gyventojų. Ir kainos pousadoje ne aukščiausios. Portugalijoje yra daugiau negu keturiasdešimt pousadų visuose šalies rajonuose. Tai puiki galimybė pažinti šalį, žvelgiant iš vienuolynų, rūmų ir pilių su jų istorine atmintim.

Atgal

Vienas atsakymas į “Šv. Pranciškaus vienuolyno lobis”

  1. Laimonas parašė:

    Algirdai, ar yra koks nors šios įdomios istorijos tęsinys?

Temos