Apie vyną

"Bovin" vynuogynas žiemą

Iki 2010 metų Makedonijos vyno Lietuvoje dar nebuvo. Importuotojai daugiau žvalgėsi į didžiąsias vyno šalis. Ką jau ten jiems maža Makedonija… Tačiau Vakarų Europa dabar labai susidomėjo makedonietišku vynu.

Makedonijoje vyndarystė prasidėjo Aleksandro Makedoniečio tėvo Filipo laikais, o gal ir anksčiau. Šalis ir jos vyndarystė išgyveno visokius laikus. XX a. pradžioje šalį pasidalino Graikija, Bulgarija ir Serbija. Priklausanti pastarajai Makedonijos dalis vėliau pateko į Jugoslavijos sudėtį. Subyrėjus Jugoslavijai, Makedonija 1991 m. paskelbė nepriklausomybę. Tarp kitų svarbių valstybės darbų buvo ir vyndarystės modernizavimas. Makedonijos žemė duoda geras vynuoges geram vynui. Štai, geriausi Graikijos raudonieji sausi vynai daromi jos Makedonijoje. Bulgarijai priklausančioje Makedonijos dalyje – tas pats. Todėl nenuostabu, kad daug naujų įmonių ėmėsi vyno gamybos. Konkurencijos sąlygomis teko daug labiau rūpintis kokybe, negu anksčiau. Gana greitai pasiektas aukštesnis kokybės lygis. Štai kodėl Vakarų šalių importuotojai, ieškodami naujų, įdomių vynų, susidomėjo Makedonija. Šioje šalyje daug vyno daroma iš vietinių veislių, o taip pat vietinių ir tarptautinių veislių kupažų. Apskritai, kupažų daroma mažiau, dominuoja veislių vynai. Įdomiausi padaryti iš vietinių veislių. O patys įdomiausi – iš Vranec (kitur Vranac) veislės, kuri yra Balkanų vietinė. Vynas iš jos daromas Makedonijoje, Juodkalnijoje, Kroatijoje. Makedonijoje tai svarbiausia veislė. Ji duoda raudoną tamsios spalvos vyną, tirštą, tvirtą, kiek gaivališką ir primityvų.

Moderni technologija pagerina vyną. Stiliaus požiūriu yra ir tradicinių, ir modernių vynų. Pastarųjų daugiau; tarp jų rasime ir su Naujojo pasaulio požymiais. Kainos požiūriu vynai labai priimtini. Makedonija dar nespėjo pasiekti pasaulinio garso, tad ir aukštų kainų pareikalauti negali.
Pirmoji įmonė, atėjusi į Lietuvos vyno rinką, yra „Bovin“. Tai viena iš Makedonijos pirmųjų naujų įmonių, pagal gamybos apimtį ir eksportą patenkanti į pirmąjį dešimtuką. Nors veikia dar tik dvyliką metų, susirinko nemažai reikšmingų apdovanojimų svarbiuose konkursuose.
Ją „atrado“ ir „atvedė“ importuotojas „Office City“ (officecityvilnius@gmail.com). Kompanijos vadovas Arturas Skurka sako, kad asortimente yra 14 pavadinimų vynai. Didesnė jų dalis skiriama restoranams, bet bus plečiamas ir pardavimas parduotuvėse.

Ragavimas

Raudonieji vynai

Bovin Vranec 2008, alk. 14%. Sausas
Spalva: beveik juoda su violetiniu atspalviu.
Ekstraktyvumas: geras.
Aromatas: miško uogų : mėlynių, gervuogių su salsvumu, pakankamai stiprus, malonus.
Skonis: rūgštokas, gaivus, raudonų uogų, tarp jų ir raudonųjų serbentų. Vėliau pasirodo taninai su salsvumu, jie pagerina skonį.

Bovin Shiraz 2007, alk. 13,5%. Sausas
Spalva: labai tamsiai raudona, bet ne tiek juoda, kaip Vranec.
Ekstraktyvumas: geras.
Aromatas: juodų uogų, gerai jaučiamas, malonus, šiltas.
Skonis: gerai suderintas, vidutiniško svarumo, malonus, su švelniais taninais, tolimu uogienės skoniu. Poskonyje nedidelis kartumas; kuo toliau, tuo daugiau pasireiškia pikantišku pipirišku aitrumu.

Bovin Cabernet Sauvignon 2008, alk. 13%. Sausas
Spalva: tamsiai raudona.
Ekstraktyvumas: geras.
Aromatas: solidus ir elegantiškas, juodųjų serbentų, prieskonių, intensyvus.
Skonis: gerai suderintas, svarus, tvirtas, bet ne kietas; daug uogų. Iš pradžių griežtas, vėliau švelnėja. Poskonis ilgas.

Bovin Venus 2008, alk. 14%. Sausas
Iš Vranec ir Merlot veislių.
Spalva: labai tamsiai raudona.
Ekstraktyvumas: geras.
Aromatas: miško uogų, stiprus, santūrus.
Skonis: gerai suderintas, rimtas, be salsvumo žymių, gero rūgštumo, vaisiškas – daug uogų. Poskonyje santūrus švelnumas.

Bovin Alexandar 2008, alk. 13,5%. Sausas
Iš Vranec, Cabernet Sauvignon ir Merlot veislių.
Spalva: juodai raudona.
Ekstraktyvumas: labai geras.
Aromatas: juodų uogų ir prieskonių, su salsvumu, stiprus, malonus, šiltas.
Skonis: turtingas, vaisiškas, gerai suderintas, vidutiniško svarumo, labai malonus, su švelniais taninais.
Primena Naujojo pasaulio vyno stilių.

Bovin Kleopatra 2009, alk. 14%. Sausas
Iš Cabernet Franc veislės.
Spalva: tamsiai raudona.
Ekstraktyvumas: labai geras.
Aromatas: raudonų uogų, slyvų, prieskonių, balzamo, gerai jaučiamas, malonus.
Skonis: gerai suderintas, vidutiniško svarumo,labai malonus, su ryškiais, bet sušvelnintais taninais. Brandinimas ąžuolinėje statinėje jam suteikė elegantiškumo.
Pastaba: Kadangi laikytas statinėje, reikėtų atkimšti anksčiau.

Baltieji vynai

Bovin Traminec 2009, alk. 13,5%. SausasTraminec – vietinis Traminer, Gewuerztraminer veislės pavadinimas.
Spalva: citriniškai gelsva, pakankamai intensyvi.
Ekstraktyvumas: geras.
Aromatas: savotiškas, rimtas, stiprus. Yra medaus ir obuolių, rožių ir lyčio vaisių. Gaivumo nedaug.
Skonis: nemažai rūgšties, bet po to salsvumas, o tada lengvas kartumas, kuris ir lieka dominuoti. Yra ir pipiriško aitrumo tonai. Poskonis ilgas su kartumu. Vynas nelengvas, pilno kūno.

Bovin Muscat Temjanika 2008, alk. 12,5%. Pusiau sausas

Spalva: blyškiai gelsva su žalsvais tonais.
Ekstraktyvumas: vidutiniškas.
Aromatas: salsvas, citrusinių vaisių ir muskato, malonus, stiprus.
Skonis: saldžiarūgštis su prieskoniais, čiobreliais. Poskonis labai ilgas, nesudėtingas.
Vynas gaivus, lengvas. Pastovėjęs taurėje turi dar malonesnį ir stipresnį aromatą ir malonesnį skonį.

Bovin Chardonnay 2009, alk. 14%. Sausas
Spalva: ne visai tipiška – geltona su žalsvu atspalviu.
Ekstraktyvumas: geras.
Aromatas: lėtas, ilgai neatsiveria. Vėliau jaučiami citrusinių vaisių, bananų, obuolių kvapai.
Skonis: sodrus, žalių obuolių, citrinos, šiek tiek sviesto. Minerališkas. Gera struktūra, svarumas vidutiniškas.
Pastaba: Kadangi vynas 12 mėn. laikytas statinėje, reikėtų atkimšti anksčiau, kad aromatas ir skonis gerai atsivertų.

Visi ragauti vynai padaryti moderniai, t.y. taip, kad galima būtų gerti dabar arba palaikyti. Aišku, baltųjų laikyti ilgiau neverta. O raudonuosius 3 – 4 metus galima laikyti be baimės; jie tik gerės.
Žinoma, laikyti reikia tinkamoje vietoje.
Ragautų vynų kaina, išskyrus “Kleopatra”, yra iki 30 litų.