Brendis „ARARAT“ – legendinis, kaip ir kalnas

PaskelbÄ—: Algirdas | January 4th, 2011

Viena iš dvigalvio Ararato kalno virš?ni?.

G?rimas taur?je žaižaruoja gintaro, arbatos, vario atspalviais. Jo aromatuose jau?iasi gaivumas, vanil?. Ar tai konjakas „Remy Martin“? Jame jau?iasi biskvitas, oda, net lengvas d?mas, o skonis ir aksominis, ir tvirtas, vyriškas. Ar tai „Frapin“? Jame yra salsvumo iš pradži?, karamel?s, po to džiovint? vaisi?, ?žuolo, riešut?, net g?li?. Kas tai: „Martell“? Ne, tai ne tie gars?s konjakai. Tai „ARARAT“, arm?niškas brendis.
Buvusioje Soviet? S?jungoje j? vadino konjaku, kaip tada buvo ?prasta, ir laik? geriausiu iš vis? toje valstyb?je gaminam?. Geresniu už gruziniškus, azerbaidžanietiškus, moldaviškus, nekalbant jau apie Šiaur?s Kaukazo ar Vidurin?s Azijos. Jo prestiž? palaik? pasakojimas apie gars?j? politik?, Anglijos premjer? Winston? ?er?il?. Yra daugyb? istorij?, ?rodan?i?, kad ?er?ilis buvo didelis tauri?j? g?rim? vertintojas ir m?g?jas. Šampanas, viskis ir konjakas buvo jo m?gstamiausi. Ta?iau kai 1943 metais antihitlerin?s koalicijos s?junginink? konferencijoje Teherane jis paragavo arm?nišk? brend?, iš karto j? labai ?vertino. Kiti šaltiniai tvirtina, kad tai buvo 1945 m. Jaltos konferencijoje. Šiaip ar taip, ?er?ilis „ARARAT“ prijung? prie savo m?gstamiausi? ir nuolat gaudavo j? dovan?.
Bet nereik?jo nei ?er?ilio, kad vartotojai išskirt? š? g?rim? iš kit?. Ir Lietuvoje j? statydavo ant stalo garbingiausioje vietoje.
Subyr?jus Soviet? S?jungai arm?niško brendžio kažkiek laiko Lietuvoje nebuvo d?l m?s? ir j? ?kio, prekybos persitvarkymo. Ta?iau štai jis v?l yra ?ia. Nors šiandieniniai vartotojai istorijos apie ?er?il? nežino, gal ir apskritai apie ?er?il? negird?j?, „ARARAT“ vertina, kaip ankstesni. Šis g?rimas ir be istorij? pats savaime yra vertingas skoniu ir kokybe. 19 amžiuje j? suk?r? du arm?nai: pirklys Nersesas Tairianas ir vyndarys Mkrti?ius Musinianas. J? tikslas buvo padaryti konjak?, tuo metu populiar? pasiturin?i?j? g?rim?. Gamyba prasid?jo 1887 metais, prieš 123 metus. M. Musinianas buvo baig?s garsi?j? vyno mokykl? Monpelje, Pranc?zijoje, tad išman? savo darb?. Jis var? vynuogi? spirit? tokiais pat Šarent?s distiliavimo aparatais, kaip ir pranc?zai, brandino spiritus taip pat. 1891 m. jis padar? pirm?j? trij? žvaigždu?i? konjak?. Tuo metu pasaulyje šio pavadinimo vartojimas nebuvo ribojamas ir niekam nek?l? abejoni?. Svarbu tai, kad g?rimo kokyb? atitikt? pavadinim?. O ji vis kilo, skonis vis ger?jo. Pranc?ziškos mokyklos išugdytas Musinianas sek? pranc?ziško konjako stiliumi. Po 9 met?, 1900-aisiais šios ?mon?s konjakas Paryžiaus tarptautin?je parodoje po aklo ragavimo gavo Grand Prix. Žiuri nariai labai nustebo, sužinoj?, kad tai ne pranc?ziškas, o arm?niškas konjakas. Butelis šio istorinio laureato iki šiol saugomas ?mon?s muziejuje.
1902 m. Musinianas padar? „Otbornyj“, tok? pavykus?, kad jis tebedaromas ir dabar, po 108 m. Tai seniausiai daromas ?mon?s konjakas. Nenuostabu, kad arm?niško konjako gamintojas tapo oficialiu caro r?m? tiek?ju.
Nuo 1927 m. gamybai ilgai vadovavo Margaras Sedrakianas, palik?s ?mon?je labai gili? vag?. Jis suk?r? daug konjak?, kuriuos dar gerai atsimena ir senosios, ir viduriniosios kartos vartotojai: „Jubilejnyj“ (1937 m), „Armenija“ (1940 m.), „Dvin“ (1945 m.), „Jerevan“ (1947 m)., „Prazdni?nyj“ (1957 m.), „Nairi“ (1965 m.), „Achtamar“ (1967 m.).
Šiandien svarbiausias k?r?jas ir priži?r?tojas yra kupažo meistras Vardanas Harutiunjanas. Šias pareigas jis paveld?jo iš t?vo. Svarbiausias jo darbas – padaryti kupažus iš skirting? brandint? spirit?. Šie pirmin?se ?mon?se prie vynuogyn?

Brendžio statin?s išdeginamos.

yra distiliuojami iš vyno. Vynuoges pagal sutart? užaugina ir patiekia vynuogi? augintojai. Po distiliavimo spiritai suvežami ? pagrindin? ?mon? Jerevane ir brandinami statin?se. Statin?s padarytos iš ?vairaus ?žuolo. Dal? reikaling? statini? pasidaro patys iš arm?niško ?žuolo. ?mon? turi 55 t?kstan?ius ?žuolini? statini?, kuriose gali laikyti 17 mln. litr? brendžio spirito.
Brandinimo patalpose statin?s su spiritu sukrautos viena ant kitos išilgai pra?jim?. Visa tai atrodo kaip gatv?s, tod?l ir vadinama gatv?mis. Iš subrandint? spirit? daromi kupažai (mišiniai). Po kupažavimo tai jau nebe spiritas, o brendis. Nuo patirto kupažavimo šoko jis ilsisi tris m?nesius, po to gali b?ti išpilstomas ? butelius. Ta?iau išpilstomas ne visas.

Ši brendžio statin? priklauso Rolandui Paksui.

Štai, Šarlio Aznavuro gatv?je sukrautos statin?s, kurios buvo padovanotos ?mon?je apsilankiusiems užsienio valstybi? vadovams. Jie gali naudotis savo nuosavybe kada nori ir kaip nori. Ta?iau jeigu per savo gyvenim? neišnaudos statin?s turinio, po j? mirties tai, kas liko, atiteks ?monei. Toje gatv?je yra dvi statin?s, priklausan?ios buvusiems Lietuvos prezidentams V. Adamkui ir R. Paksui.

Toliau

Temos