Cusumano

PaskelbÄ—: Algirdas | March 21st, 2010

Tai graži sicilietiška pavard?. Cusumano šeima užsiima vyno darymu. Jos b?stin? yra XIX a. baglio (?kis) Partinico miestelyje netoli Palermo. Tas ?kis ne Cusumano ?kurtas. San Carlo bokštas, iškylantis virš ?kio, dav? pavadinim? vietovei.

Broliai Alberto ir Diego Cusumano

Broliai Alberto ir Diego Cusumano

Tai seni reikalai. O „Cusumano“ istorija ne tokia sena. Ir ?mon? valdo du jauni vyrai, du broliai Alberto ir Diego. Jiems gana gerai sekasi, nes išlaiko ?mon? šeimos rankose, atsispirdami stambiojo kapitalo spaudimui, o tai labai nelengva. Prieš kelis metus jie prie senojo ?kio pasistat? didelius naujus pastatus, kuriuose yra požeminiai r?siai vynui brandinti ?žuolin?se statin?se, vyno pilstymo linija, didel?s patalpos vynui buteliuose laikyti, pakavimo baras, o taip pat kontora. Statini? paskirtis – didesnis d?mesys gero vyno darymo paskutiniam etapui: išbaigimui ir laikymui.

Vienas iš broli? savinink? Alberto mums parod? kai k? iš gamybos. Labai gerai, kad ne visk?. Dažniausiai b?na rodoma viskas viskas, nepagalvojant, kad tie, kam rodoma, tai mat? jau daugyb? kart? anks?iau. Alberto rod? tik tai, kas kitoniška. Štai vyno pilstymo linija, kurios galingumas – 7 000 buteli? per valand?. Tikrai moderni. Vienoje jos dalyje buteliai užkemšami stikliniu kamš?iu.

Tok? kamšt? naudoja jau 2 metus. Tas kamštis sterilus, apsaugo vyn? nuo mikrob? ir lig?. Jis brangus, apie 50 eurocent?, be to, butelio kaklelis turi b?ti pritaikytas. Butel? su stikliniu kamš?iu išband? JAV rinkoje, kuri apskritai europie?iams vyndariams yra tikras bandym? laukas. Amerikie?iams kamštis patiko. Butelius ? d?žes automatiškai pakuoja kranas. Tokio dar nema?iau, tai naujov?. Ir kitur pakuoja automatai, retai kur, tik mažose ?mon?se pakuoja rankomis, bet šis kranas dirba jautriau ir tiksliau. Vynui laikyti naudoja dideles ?žuolines statines, bet ne tik pranc?ziškas, o ir savas, sicilietiškas, Marsaloje iš Slov?nijos ?žuolo padarytas. Pasitikslinau, ar ne Slavonijos? –„Ne, Slov?nijos,“– atr?ž? Alberto.

Labai svarbus dalykas yra ?rengtas nat?ralus vyno nuot?kis, kad nereik?t? naudoti siurbli?, kurie taršo vyn?. Vynas ramiai savaime pasiekia talpyklas.

Po to degustacijos sal?je, ?rengtoje senajame baglio pastate, su Alberto ragavome vynus. Jie turi 13 skirting? vyn?. Vynuogynai auga ?vairiose Sicilijos vietose. Bendras vynuogyn? plotas – 400 hektar?. Vynuog?s naudojamos tik savos, tai garantuoja kokyb?. Už vynuogynus atsakingi trys agronomai. Yra trys pagrindin?s gamyklos, kuriose perdirbamos vynuog?s ir daromas vynas. Gamyb? priži?ri du enologai. Antonio Klemati vietinis, o Mario Ronco iš Pjemonto, patyr?s daryti geriausius Italijos vynus. Per metus pagamina 3 milijonus buteli? vyno. Bazini?, aišku, daroma daugiau, pa?i? geriausi? – mažiau.

Ragauti pradedame nuo bazinio Insolia 2009. Jis iš Presti e Pegni zonos vynuogyn? Alcamo rajone 300 metr? virš j?ros lygio. Vynuog?s skintos rugs?j?. Sultys labai trumpai laikytos su žievel?mis. Išpilstyta ? butelius vasario m?n. Nemat? ?žuolo, nes tai kasdieninis vynas. Gaivus, aromatingas.

Angimbe 2009 (Insolia 70%, Chardonnay% 30% ) iš Ficuzza vynuogyn? 250 metr? virš j?ros lygio. Dirvožemis raudonas molinis. Ten vynuogyn? 189 hektarai, bet sklypeliai labai skirtingo dirvožemio, net 60 mikroplot?. Insolia veisl?s uog? užauginama tik iki 2 kg ant kr?mo, Chardonnay dar mažiau. Nemat? ?žuolo. Skonis minkštesnis ir turtingesnis negu ankstesnio vyno. Nors ir su Chardonnay, bet spalva tokia pat, kaip ankstesnio.

Angimbe yra „Cusumano“ baltasis bestseleris d?l kainos ir kokyb?s santykio.

Cubia 2008 (Insolia) iš Ficuzza vynuogyn?. Raugintas 2000 litr? t?rio ?žuolo statin?je, ir laikytas 6 m?nesius ant mieli? ten pat. Spalva tokia pat, aromate ?žuolo tonai, skonis tvirtas, bet ne šiurkštus. ?domus.

Jale 2008 (Chardonnay) iš Ficuzza vynuogyn?. Spalva ryškiausia, auksin?, nes tai Chardonnay. Tipiškas Chardonnay skonis. Bet man iš ragaut? balt?j? skaniausias Angimbe.

Benuara 2008 (Nero d‘Avola 70%, Syrah 30%) Iš San Giacomo vynuogyn? Buteros rajone 350 m virš j?ros lygio.

Nero d‘Avola reikia šilumos. Ten klimatas šiltas. Dirvožemis „trubi“ – baltas kalkinis nuos?dinis, duoda geresn? strukt?r?. Vynas 80% laikytas pliene, 20% – 2000 litr? ?žuolin?je statin?je. Šio vyno aromatas šiltas, skonis malonus, subalansuotas. Jis – raudonasis bestseleris.

Pinot Nero 2007 iš Ficuzza vynuogyn? 700 metr? virš j?ros lygio. Kadangi veisl? Sicilijoje labai nauja, tai jai skirti 8 hektarai. Vynas laikytas 8 m?nesius barrique statin?je. Spalva b?dinga. Aromatas nestiprus. Skonis nesunkus, bet k?no pakankamai.

Sagana 2006 (Nero d‘Avola) iš Butera vynuogyn?. Nero d‘Avola veisl? turi daug klon?. Šis vynas iš kito klono uog?. Vynas patyr? malolaktin? fermentacij? 5000 litr? ?žuolin?je statin?je „carati“ . Laikytas ten pat 12 m?nesi? ir dar 12 m?nesi? butelyje. Aromatas šiltas, nestiprus, skonis labai suderintas, apvalus, malonus, svarus, bet ne kietas.

Noa 2006 (Nero d‘Avola 40%, Cabernet Sauvignon 30%, Merlot 30%) iš Presti e Pegni zonos. Tirštas, tamsus, sunkus, turtingas. Skirtas tarptautinei rinkai. Gaminama 40 000 buteli?.

Man iš raudon?j? skaniausias Sagana.

Visi „Cusumano“ aukštesn?s kokyb?s vynai nuolat gauna apdovanojimus ir aukštus ?vertinimus, turi j? daug. Ši ?mon? minima tarp geriausi? Sicilijos vyno gamintoj?.

Lietuvoje „Cusumano“ vyn? importuoja ir platina „Eurokornus“ iš Kauno. Ne taip seniai ši kompanija Kaune, V. Putvinskio g. 72 atidar? labai jauki? pirm?j? mieste itališk? maisto produkt? krautuv?l? „Buon Giorno“. Ten rasi puiki? itališk? s?ri?, prašmatni? makaron?, kumpi? ir kit? m?sos gamini?, aliej?, kavos, nekalbant jau apie vynus.

Temos