Cusumano

Paskelbė: Algirdas | March 21st, 2010

Tai graži sicilietiška pavardė. Cusumano šeima užsiima vyno darymu. Jos būstinė yra XIX a. baglio (ūkis) Partinico miestelyje netoli Palermo. Tas ūkis ne Cusumano įkurtas. San Carlo bokštas, iškylantis virš ūkio, davė pavadinimą vietovei.

Broliai Alberto ir Diego Cusumano

Broliai Alberto ir Diego Cusumano

Tai seni reikalai. O „Cusumano“ istorija ne tokia sena. Ir įmonę valdo du jauni vyrai, du broliai Alberto ir Diego. Jiems gana gerai sekasi, nes išlaiko įmonę šeimos rankose, atsispirdami stambiojo kapitalo spaudimui, o tai labai nelengva. Prieš kelis metus jie prie senojo ūkio pasistatė didelius naujus pastatus, kuriuose yra požeminiai rūsiai vynui brandinti ąžuolinėse statinėse, vyno pilstymo linija, didelės patalpos vynui buteliuose laikyti, pakavimo baras, o taip pat kontora. Statinių paskirtis – didesnis dėmesys gero vyno darymo paskutiniam etapui: išbaigimui ir laikymui.

Vienas iš brolių savininkų Alberto mums parodė kai ką iš gamybos. Labai gerai, kad ne viską. Dažniausiai būna rodoma viskas viskas, nepagalvojant, kad tie, kam rodoma, tai matė jau daugybę kartų anksčiau. Alberto rodė tik tai, kas kitoniška. Štai vyno pilstymo linija, kurios galingumas – 7 000 butelių per valandą. Tikrai moderni. Vienoje jos dalyje buteliai užkemšami stikliniu kamščiu.

Tokį kamštį naudoja jau 2 metus. Tas kamštis sterilus, apsaugo vyną nuo mikrobų ir ligų. Jis brangus, apie 50 eurocentų, be to, butelio kaklelis turi būti pritaikytas. Butelį su stikliniu kamščiu išbandė JAV rinkoje, kuri apskritai europiečiams vyndariams yra tikras bandymų laukas. Amerikiečiams kamštis patiko. Butelius į dėžes automatiškai pakuoja kranas. Tokio dar nemačiau, tai naujovė. Ir kitur pakuoja automatai, retai kur, tik mažose įmonėse pakuoja rankomis, bet šis kranas dirba jautriau ir tiksliau. Vynui laikyti naudoja dideles ąžuolines statines, bet ne tik prancūziškas, o ir savas, sicilietiškas, Marsaloje iš Slovėnijos ąžuolo padarytas. Pasitikslinau, ar ne Slavonijos? –„Ne, Slovėnijos,“– atrėžė Alberto.

Labai svarbus dalykas yra įrengtas natūralus vyno nuotėkis, kad nereikėtų naudoti siurblių, kurie taršo vyną. Vynas ramiai savaime pasiekia talpyklas.

Po to degustacijos salėje, įrengtoje senajame baglio pastate, su Alberto ragavome vynus. Jie turi 13 skirtingų vynų. Vynuogynai auga įvairiose Sicilijos vietose. Bendras vynuogynų plotas – 400 hektarų. Vynuogės naudojamos tik savos, tai garantuoja kokybę. Už vynuogynus atsakingi trys agronomai. Yra trys pagrindinės gamyklos, kuriose perdirbamos vynuogės ir daromas vynas. Gamybą prižiūri du enologai. Antonio Klemati vietinis, o Mario Ronco iš Pjemonto, patyręs daryti geriausius Italijos vynus. Per metus pagamina 3 milijonus butelių vyno. Bazinių, aišku, daroma daugiau, pačių geriausių – mažiau.

Ragauti pradedame nuo bazinio Insolia 2009. Jis iš Presti e Pegni zonos vynuogynų Alcamo rajone 300 metrų virš jūros lygio. Vynuogės skintos rugsėjį. Sultys labai trumpai laikytos su žievelėmis. Išpilstyta į butelius vasario mėn. Nematė ąžuolo, nes tai kasdieninis vynas. Gaivus, aromatingas.

Angimbe 2009 (Insolia 70%, Chardonnay% 30% ) iš Ficuzza vynuogynų 250 metrų virš jūros lygio. Dirvožemis raudonas molinis. Ten vynuogynų 189 hektarai, bet sklypeliai labai skirtingo dirvožemio, net 60 mikroplotų. Insolia veislės uogų užauginama tik iki 2 kg ant krūmo, Chardonnay dar mažiau. Nematė ąžuolo. Skonis minkštesnis ir turtingesnis negu ankstesnio vyno. Nors ir su Chardonnay, bet spalva tokia pat, kaip ankstesnio.

Angimbe yra „Cusumano“ baltasis bestseleris dėl kainos ir kokybės santykio.

Cubia 2008 (Insolia) iš Ficuzza vynuogynų. Raugintas 2000 litrų tūrio ąžuolo statinėje, ir laikytas 6 mėnesius ant mielių ten pat. Spalva tokia pat, aromate ąžuolo tonai, skonis tvirtas, bet ne šiurkštus. Įdomus.

Jale 2008 (Chardonnay) iš Ficuzza vynuogynų. Spalva ryškiausia, auksinė, nes tai Chardonnay. Tipiškas Chardonnay skonis. Bet man iš ragautų baltųjų skaniausias Angimbe.

Benuara 2008 (Nero d‘Avola 70%, Syrah 30%) Iš San Giacomo vynuogynų Buteros rajone 350 m virš jūros lygio.

Nero d‘Avola reikia šilumos. Ten klimatas šiltas. Dirvožemis „trubi“ – baltas kalkinis nuosėdinis, duoda geresnę struktūrą. Vynas 80% laikytas pliene, 20% – 2000 litrų ąžuolinėje statinėje. Šio vyno aromatas šiltas, skonis malonus, subalansuotas. Jis – raudonasis bestseleris.

Pinot Nero 2007 iš Ficuzza vynuogynų 700 metrų virš jūros lygio. Kadangi veislė Sicilijoje labai nauja, tai jai skirti 8 hektarai. Vynas laikytas 8 mėnesius barrique statinėje. Spalva būdinga. Aromatas nestiprus. Skonis nesunkus, bet kūno pakankamai.

Sagana 2006 (Nero d‘Avola) iš Butera vynuogynų. Nero d‘Avola veislė turi daug klonų. Šis vynas iš kito klono uogų. Vynas patyrė malolaktinę fermentaciją 5000 litrų ąžuolinėje statinėje „carati“ . Laikytas ten pat 12 mėnesių ir dar 12 mėnesių butelyje. Aromatas šiltas, nestiprus, skonis labai suderintas, apvalus, malonus, svarus, bet ne kietas.

Noa 2006 (Nero d‘Avola 40%, Cabernet Sauvignon 30%, Merlot 30%) iš Presti e Pegni zonos. Tirštas, tamsus, sunkus, turtingas. Skirtas tarptautinei rinkai. Gaminama 40 000 butelių.

Man iš raudonųjų skaniausias Sagana.

Visi „Cusumano“ aukštesnės kokybės vynai nuolat gauna apdovanojimus ir aukštus įvertinimus, turi jų daug. Ši įmonė minima tarp geriausių Sicilijos vyno gamintojų.

Lietuvoje „Cusumano“ vyną importuoja ir platina „Eurokornus“ iš Kauno. Ne taip seniai ši kompanija Kaune, V. Putvinskio g. 72 atidarė labai jaukią pirmąją mieste itališkų maisto produktų krautuvėlę „Buon Giorno“. Ten rasi puikių itališkų sūrių, prašmatnių makaronų, kumpių ir kitų mėsos gaminių, aliejų, kavos, nekalbant jau apie vynus.

Temos